Klausimas
Biudžetinė įstaiga yra pasirašiusi teisinių paslaugų teikimo sutartis (sutartys pasirašytos šios įstaigos vadovo įgalioto atstovo) su advokatų kontora, kurios atstovas teikia teisines paslaugas ne tik įstaigai, bet ir šios įstaigos vadovui. Vadovui teikiamos teisinės paslaugos pagal jo, kaip fizinio asmens, sudarytą atstovavimo sutartį su minėtu advokatų kontoros atstovu, t. y. atstovaujama santykiuose, susijusiuose su vadovo veikla minimoje biudžetinėje įstaigoje (pvz., sprendžiant įstaigos vadovo tarnybinės veiklos vertinimo klausimus).
Atsakymas
Pagal Įstatymo 2 straipsnį interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privačių interesų deklaracijos turinį, t. y. objektų, susijusių su deklaruojančio asmens privačiais interesais, sąrašą nustato Įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys. Deklaracijos turinio elementai (atitinkami Įstatymo leidėjo reikalaujami nurodyti duomenys) ir gali lemti deklaruojančio asmens interesų konfliktą jam atliekant tarnybines funkcijas.
Įstatymo 6 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktai įpareigoja deklaruojantį asmenį nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar sutuoktinio, sugyventinio, partnerio ryšių su juridiniais ir fiziniais asmenimis sudarius sandorį, kurio vertė didesnė negu 3 000 eurų, įskaitant individualios veiklos sandorius taip pat dėl jam artimo asmens ar kito asmens arba dėl su šiais asmenimis arba juo pačiu susijusių duomenų. Deklaruojančiam asmeniui atsiradus būtinybei parengti (vizuoti), svarstyti ar priimti konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą, susijusį su jo ar jam artimo asmens privačiais interesais gali kilti interesų konfliktas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panašioje byloje išdėstė savo poziciją 2021 m. birželio 9 d. administracinėje byloje Nr. eA-1597-575/2021.
Minimoje situacijoje galima būtų įžvelgti interesų konflikto požymių tuomet, kai biudžetinė įstaigos vadovas, turėdamas asmeninių privataus pobūdžio sutartinių ryšių su advokatų kontoros atstovu, savo tarnybinėje veikloje spręstų klausimus/priimtų sprendimus (tame tarpe ir įgaliojant kitą asmenį pasirašyti sutartis), susijusius su minėtos advokatų kontoros atstovu.
Šioje situacijoje svarbi aplinkybė yra ir biudžetinės įstaigos vadovo (kaip fizinio asmens) teisinių paslaugų sutartyje nustatytos sąlygos, sulygta paslaugų kaina (pvz. kai biudžetinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo dėl šios įstaigos sudarytų teisinių paslaugų sutartis su advokatų kontoros atstovu, kuris tuo pačiu atstovaudamas biudžetinės įstaigos vadovo kaip fizinio asmens interesus suteiktų teisines paslaugas už palankesnę kainą). Šioje situacijoje galima būtų įžvelgti Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimo požymių – nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.
Kartu pastebėtina, kad valstybės institucijų vadovams turėtų būti taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, kadangi visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų. Todėl šiuo atveju biudžetinės įstaigos vadovo elgesys galėtų būti vertinamas ir pagal vidaus teisės aktuose nustatytus etikos standartus.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.