Klausimas

Bendrovėje valdybos nario ir darbuotojų atstovo pareigas eina tas pats akcininko paskirtas fizinis asmuo. Pastarasis yra Bendrovės darbuotojas, atstovaujantis Bendrovės darbuotojų poziciją Valdyboje, vykdantis reguliarius susitikimus su Bendrovės profsąjungomis.

2024 m. Valdybos darbotvarkėje planuojami svarstyti klausimai, tiesiogiai susiję su darbuotojų darbo apmokėjimo ir papildomų naudų sąlygomis: atlygio sistema ir kolektyvinės sutarties derybinės pozicijos svarstymu. Iškyla abejonė dėl galimo interesų konflikto tikimybės.

Kaip valdyba turėtų įvertinti etines ir galimo interesų konflikto situacijas valdybos nario ‒ darbuotojų atstovo atveju ir priimti sprendimus dėl nusišalinimo ?

Teisinės nuostatos

Pagal Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 3 dalį, privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Taigi, sprendžiant, ar deklaruojančiajam asmeniui kilo interesų konfliktas, būtina: 1) identifikuoti privatų interesą; 2) identifikuoti konkrečius valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens atliktus veiksmus, susijusius su privačiu interesu.

Atsakymas

Komisija, teikdama atsakymus į klausimus, pažymi, kad ji nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl šiame rašte dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

Valstybės valdomų įmonių gerojo valdymo politika Lietuvoje remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Valstybės valdomų įmonių valdymo gairėmis (atnaujintos 2015 m.), kuriuose yra pateikti bendrieji gerojo valdymo principai, kaip antai įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimas, valstybės nuosavybės ir reguliavimo funkcijų atskyrimas bei aiškių įmonės veiklos tikslų išskyrimas. Šiose gairėse aptariamos ir valstybės valdomų įmonių valdybos pareigos bei atsakomybė.

Pabrėžtina, kad vienas iš Lietuvos valstybės valdomų įmonių politiką formuojančių teisės aktų yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 631 „Dėl Kandidatų į valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašo patvirtinimo“ patvirtintos Kandidatų į valstybės įmonės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialų priežiūros ar valdymo organą atrankos aprašas (toliau ‒ Atrankos aprašas). Atrankos apraše yra išdėstyti valstybės ar savivaldybės įmonės, valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės kolegialaus priežiūros ar valdymo organo, kai šio organo narius skiria valstybei ar savivaldybei atstovaujanti institucija arba renka valstybės ar savivaldybės valdomos bendrovės ar jos dukterinės bendrovės visuotinis akcininkų susirinkimas, sudėties principai (nustatantys nepriklausomumo reikalavimus) bei narių atrankos procedūros. Šio Vyriausybės nutarimo pagrindu visos valstybės valdomos įmonės bei jų dukterinės bendrovės yra įpareigotos atitinkamai suformuoti valdybas bei laikantis numatytų procedūrų vykdyti potencialių kandidatų atrankas. 

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešosios įstaigos ,,X“ patvirtintose Kolegialių organų atrankos vykdymo gairėse (toliau – Gairės) pabrėžiama, kad Atrankos apraše nustatytos procedūros didžiąja dalimi taikomos atrenkant tik nepriklausomus valdybos narius. Kitų narių: valstybės tarnautojų, darbuotojų atstovų ar kitų akcininko/savininko deleguojamų asmenų (,,priklausomi nariai“) atrankoms taikomos siauresnės apimties procedūros, kurias dalinai turi apsibrėžti pats atranką inicijuojantis subjektas. Vykdant „priklausomų“ narių atrankos procedūras turi būti vadovaujamasi veiklos tęstinumo, kompetencijų, įsitraukimo ir interesų konfliktų valdymo principais. Pagal interesų konfliktų valdymo principą, į valdybą skiriamiems „priklausomiems“ nariams turi būti taikomi standartiniai interesų konfliktų valdymo principai. Tai reiškia, kad šie nariai turi neturėti privačių interesų, kurie diskredituotų jų veiklą valdyboje, bei būti įpareigoti informuoti, jei tokių interesų konfliktų atsirastų. Į valdybą skiriant valstybės tarnautojus būtina papildomai įsivertinti, ar skiriamo valstybės tarnautojo funkcijos nėra susijusios su tos ūkio šakos, kurioje veikia įmonė, politikos formavimu. Tokių narių paskyrimas jau savaime sukelia interesų konfliktą bei pažeidžia vieną iš EBPO valstybės valdomų įmonių valdysenos principų – atskirti nuosavybės funkcijų įgyvendinimą nuo reguliacinių funkcijų. Tokių valstybės tarnautojų paskyrimas ypač žalingas, jei įmonė veikia rinkoje, kurioje tokias pat paslaugas/prekes gali teikti ir kiti privatūs rinkos dalyviai. 

Iš Bendrovės interneto svetainėje http://www.ans.lt skelbiamos informacijos matyti, kad nuo 2023 m. sausio pradžios Bendrovė pakeitė savo teisinę formą ir Susisiekimo ministerijos sprendimu iš valstybės įmonės buvo pertvarkyta į akcinę bendrovę, o Valdybos nariai ir generalinis  direktorius tęsė darbą (sudėtis nepasikeitė). Ten pat skelbiama, kad Bendrovės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija (toliau ‒ Ministerija) skiria ir atšaukia valdybos narius. Bendrovės valdybą sudaro penki nariai, iš kurių trys yra nepriklausomi, vienas – deleguotas steigėjo (Ministerija), į valdybos sudėtį taip pat įeina vienas darbuotojų atstovas.

Bendrovės įstatų 22 punkte nustatyta, kad Bendrovės organai yra: 1) visuotinis akcininkų susirinkimas; 2) Valdyba; 3) Bendrovės vadovas. Išimtinę teisę rinkti Valdybos narius, atšaukti Valdybą ar jos narius turi visuotinis akcininkų susirinkimas. Įstatuose nustatyta, kad Valdyba yra kolegialus Bendrovės valdymo organas, kurį sudaro 5 nariai. Valdybos narius ketveriems metams renka visuotinis akcininkų susirinkimas Akcinių bendrovių ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Bendrovės įstatuose nustatytos Valdybos funkcijos:

  1. Svarsto ir tvirtina: Bendrovės veiklos strategiją, įskaitant Bendrovės veiklos biudžetą; Bendrovės metinį (parengtą pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo nuostatas) ir tarpinį pranešimus; Bendrovės valdymo struktūrą ir darbuotojų pareigybes; pareigybes, į kurias darbuotojai priimami konkurso tvarka; Bendrovės filialų ir atstovybių nuostatus; Bendrovės paramos valdymo taisykles; kitus Bendrovės veiklą reglamentuojančius dokumentus (gaires, politikas ir pan. ), kurie yra susiję su valdybos kompetencijos sritimis; renka ir atšaukia Bendrovės vadovą, nustato jo atlygį, kitas darbo sutarties sąlygas, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas. Valdyba taip pat pritaria filialų ir atstovybių vadovų kandidatūroms.
  2. Atlieka priežiūros funkcijas: prižiūri Bendrovės vadovo veiklą, pateikia visuotiniam akcininkų susirinkimui atsiliepimus ir pasiūlymus dėl Bendrovės vadovo veiklos; svarsto, ar Bendrovės vadovas tinka eiti pareigas, jeigu Bendrovė dirba nuostolingai ar yra kitų aplinkybių, keliančių akcininko ar valdybos abejonių dėl Bendrovės vadovo tinkamumo eiti šias pareigas; teikia siūlymus Bendrovės vadovui atšaukti jo sprendimus, kurie prieštarauja įstatymams ir kitiems teisės aktams, Bendrovės įstatams, visuotinio akcininkų susirinkimo ar valdybos sprendimams, viešajam interesui ar nacionaliniam saugumui; sprendžia kitus Bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus.

Taigi Valdyba yra kolegialus valdymo organas, atsakingas už esminių Bendrovės valdysenos funkcijų įgyvendinimą bei atliekantis priežiūros funkcijas (įskaitant, bet neapsiribojant, prižiūri Bendrovės vadovo veiklą, priima sprendimus dėl sandorių su susijusiomis šalimis, taip pat sprendžia kitus Bendrovės įstatuose, taip pat visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimuose valdybos kompetencijai priskirtus Bendrovės ir Bendrovės vadovo veiklos priežiūros klausimus).

Pabrėžtina, kad Bendrovės įstatuose nustatytos Bendrovės generalinio direktoriaus funkcijos, tarp jų ‒  kasdieninės Bendrovės veiklos organizavimas, darbuotojų priėmimas ir atleidimas iš darbo; darbo sutarčių su darbuotojais sudarymas ir nutraukimas, darbuotojų skatinimas, jų pareiginių nuostatų tvirtinimas, sprendimų priėmimas dėl atsakomybės už darbo pareigų pažeidimą taikymo. Be to, Bendrovės generalinis direktorius atsakingas už Bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą; metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą, Bendrovės metinio pranešimo parengimą ir pelno (nuostolių) paskirstymo projekto sudarymą ir jų teikimą valdybai; Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo ir valdybos sprendimų įgyvendinimą ir kt.

Taigi įvertinus Bendrovės įstatų turinį, jos valdymo organų kompetencijas, funkcijas ir tikslus, Komisijos nuomone, atvejai, kai įvardintas Valdybos narys – darbuotojų atstovas, taip pat esantis ir Bendrovės darbuotojas – struktūrinio padalinio vadovas, Valdybos veikloje turėtų priimti ar dalyvauti priimant sprendimus, kurie būtų susiję su Bendrovės, Bendrovės generalinio direktoriaus veiklos priežiūra, Bendrovės veiklos strategija, įskaitant Bendrovės veiklos biudžetą, kelia jam tiesioginę interesų konflikto riziką, todėl jis turėtų pareigą nusišalinti ir nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant atitinkamus sprendimus.

Apibendrinus tai kas išdėstyta, atsižvelgiant į nurodytą teisinį reguliavimą, Komisija teikia nuomonę, kad nurodyta situacija, kai kadenciją Valdyboje tęsia dar iki Bendrovės statuso pasikeitimo paskirtas šios Valdybos narys ‒ darbuotojų atstovas, taip pat esantis Bendrovės darbuotoju ‒ struktūrinio padalinio vadovu, vadybine, etine, turinio, interesų valdymo prasme neatitinka anksčiau aptartų EBPO gerojo valdymo principų, neužtikrina objektyvaus, nešališko, etiško šio asmens dalyvavimo Bendrovės valdysenoje ir kelia interesų konflikto riziką.

 Sužinoti daugiau