Teisinės nuostatos
LVĮ 2 straipsnio 3 dalyje lobistinė veikla apibrėžiama kaip fizinio asmens, juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veik-los naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.
LVĮ 7 straipsnio 6 punkte nurodyta, kad lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka arba kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas.
1. Situacija
Nuomonė (bet kokio juridinio asmens) + konkretus pasiūlymas (teisės akto projektas) + siūlymas inicijuoti svarstymą = lobistinė veikla.
Ar svarbu, kad ne tik būtų pateiktas konkretus pasiūlymas, bet ir siūlymas inicijuoti svarstymą (abu elementai)?
Jei siūlymo inicijuoti svarstymą nėra (pavyzdžiui, su raštu, kuriuo išdėstyta nuomonė, pateiktas tik projektas), nėra lobistinės veiklos?
Ar kalbant apie siūlymą inicijuoti svarstymą, galime jį aiškinti plačiau, pavyzdžiui, kad siūlymas inicijuoti svarstymą gali būti neatskleistas rašto turinyje, bet išreikštas kitais (nebūtinai atliekamais tuo pačiu metu, kai teikiamas projektas) aktyviais veiksmais (pokalbis telefonu siūlant inicijuoti svarstymą ir panašiai), jei tokių būtų?
Atsakymas
Atsižvelgiant į LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatą manytina, kad juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros ir pateiktas konkretus pasiūlymas keisti teisės aktą laikytinas lobistine veikla. Taip pat juridinio asmens pateiktas teisės akto projektas su siūlymu inicijuoti jo svarstymą laikytinas lobistinė veikla.
Konkretus pasiūlymas keisti teisės aktą arba teisės akto projektas, manytina, juridinio asmens iniciatyva teikiamas tuo pačiu siekiant inicijuoti teikiamo pasiūlymo ar teisės akto projekto svarstymą. Todėl esant konkrečiam pasiūlymui keisti teisės aktą arba teisės akto projekto teikimui, net ir nesant aiškiai išreikštai iniciatyvai juos svarstyti, tokia veikla laikytina lobistine.
Manytina, kad siūlymą inicijuoti pateikto pasiūlymo keisti teisės aktą ar pateikto teisės akto projekto svarstymą, galima aiškinti plačiau. Siūlymas inicijuoti svarstymą gali būti neatskleistas siunčiamo rašto turinyje, bet išreikštas kitais aktyviais veiksmais (pokalbio telefonu metu, susitikimo metu siūlant inicijuoti svarstymą ir kt.)
2. Situacija
Nuomonė (juridinio asmens, vienijančio ir (ar) atstovaujančio verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas) = lobistinė veikla.
Ar juridinio asmens, vienijančio ir (ar) atstovaujančio verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, kritika dėl teisėkūros laikytina lobistine veikla?
Jei ne, kokie pagrindiniai požymiai leidžia atskirti kada teikiama nuomonė dėl teisėkūros, o kada kritika dėl teisėkūros? Teorijoje pateikiamos įvairios minėtų sąvokų apibrėžtys, tačiau neaišku, kada galima būtų daryti išvadą, kad tai ne nuomonė, o kritika dėl teisėkūros (ypatingai tais atvejais, kai subjektyvumas persipynęs su objektyvumu (asmeninis požiūris ir analitinis), remiamasi faktais, tarptautine ar nacionaline praktika realiais įvykiais, juridinio asmens veikla ir pan.)
Atsakymas
Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos. Nuomonė yra subjektyvi, jai netaikomas tiesos kriterijus, tačiau ji turi remtis faktais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-141-690/2016 25 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2016 m. rugsėjo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-394-684/2016 39 punktą).
Atsižvelgiant į LVĮ 7 straipsnio 6 punkto nuostatą, jeigu juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis ar tokius juridinius asmenis vienijančias asociacijas remdamasis faktais ir duomenimis išreiškia pagrįstą, objektyvią kritiką dėl teisės normos ir pateikia konkrečius pasiūlymus kaip kritikuojamą teisės normą keisti (pateikdamas kritiką nurodo argumentus ir konkrečius problemos sprendimo būdus, taigi siekia daryti įtaką, kad būtų pakeista teisės norma), manytina, kad minėtas juridinis asmuo reiškia savo nuomonę dėl teisėkūros ir tokie veiksmai vertintini kaip lobistinė veikla.
3. Situacija
Kritika (bet kokio juridinio asmens) + konkretus pasiūlymas (teisės akto projektas) + siūlymas inicijuoti svarstymą = lobistinė veikla.
Ar tais atvejais, kai juridinis asmuo kritikuoja teisės aktą ir tuo pačiu formuluoja konkrečius pasiūlymus kaip gerinti arba ištaisyti kritikuojamą dalyką, tokia veikla, nepriklausomai nuo to, kad pasiūlymai suformuoti kaip kritikos pasekmė, bus laikoma lobistine veikla?
Pavyzdys – Ministerija gavo Asociacijos raštą, kurios interesams atstovauja lobistas. Rašte kritikuojamas atitinkamas teisinis reguliavimas, tačiau tuo pačiu pateikiamas siūlymas kaip jį tobulinti. Lobistas lobistinės veiklos deklaracijos nėra pateikęs.
Atsakymas
Kaip jau buvo minėta nagrinėjant antrąją situaciją, tais atvejais, kai juridinis asmuo kritikuoja teisės akto normą, nurodo teisinio reguliavimo problematiką ir jos sprendimo būdą (pateikia faktus, pagrįstus argumentus ir konkrečius pasiūlymus kaip gerinti arba ištaisyti kritikuojamą dalyką), tokia veikla laikytina lobistine veikla.
Pažymėtina, kad kiekviena situacija vertintina individualiai, atsižvelgiant į aplinkybių visumą ir remiantis lobistinės veiklos apibrėžtimi įvertinant juridinio asmens veiksmų turinį, ne tik jų formą.
Ar elektroniniame laiške nurodytu atveju Asociacijai teikiant raštą Ministerijai buvo vykdyta lobistinė veikla Komisija galėtų atsakyti tik įvertinusi visas su šiuo atveju susijusias aplinkybes.