Klausimas

Keičiant vidinį tvarkos aprašą dėl viešųjų ir privačių interesų derinimo (toliau – Aprašas) institucijoje, iškilo klausimas dėl nusišalinimo tvarkos, pažymėtina, kad institucija yra nemaža, joje yra daug skyrių, specifinių poskyrių.   

Vadovaujantis Įstatymo 11 straipsnio nuostatomis, nusišalinimus priima/nepriima institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo arba kitas į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas <…>. Tačiau iš praktikos pusės žiūrint įstaigos vadovas sunkiai objektyviai įvertintų tam tikras situacijas dėl nusišalinimo. Tam yra tiesioginiai vadovai, kurie Apraše yra numatyti kaip asmenys, priimantys/nepriimantys nusišalinimus.   

Kurį vadovaujančias pareigas einantį darbuotoją, kaip subjektą, kuris priimtų/nepriimtų nusišalinimus būtų teisingiau nurodyti Apraše: įstaigos vadovą ar tiesioginį viršininką? 

Atsakymas

 Proporcingai pasirenkamos interesų konfliktų valdymo priemonės leidžia kontroliuoti ir netgi panaikinti interesų konflikto situacijos rizikas. Atsižvelgiant į institucijos struktūros ir veiklos ypatumus, įgaliojimų priimti/nepriimti pareikštus nusišalinimus suteikimas struktūrinių padalinių vadovams (skyriaus vedėjui, posto viršininkui ar kitas pareigas einančiam deklaruojančiojo asmens tiesioginiam vadovui) arba kitiems įstaigos vadovo įgaliotiems asmenims, Komisijos nuomone, būtų tinkama interesų konfliktų valdymo priemonė. Manytina, kad taikant tokį nusišalinimo priėmimo/nepriėmimo modelį būtų operatyviai reaguojama į susiklosčiusią interesų konflikto situaciją ir minimizuojama veikimo interesų konflikto situacijoje rizika. Įstatyme numatyto nusišalinimo instituto taikymą institucijoje siūlytina detalizuoti Apraše: 

  1. išdėstant aiškią veiksmų seką kaip ir kokiam subjektui nusišalinama nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu tektų  vykdyti su privačiais interesais susijusias užduotis;
  2. įtvirtinant įstaigos vadovo suteiktus įgaliojimus nusišalinimą teikiančių asmenų tiesioginiams vadovams ar kitiems įstaigos vadovo įgaliotiems asmenims nusišalinimą priimti/nepriimti. 

Pažymėtina, kad interesų konfliktų situacijų valdymas įstaigoje apima ne tik nusišalinimo instituto taikymą, bet ir prevencinę veiklą taikant pirmines interesų konflikto valdymo priemones, leidžiančias mažinti veikimo interesų konflikto situacijoje tikimybę. Viena tokių – išankstinių rekomendacijų, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo asmuo privalo nusišalinti, sudarymas (Įstatymo 11 straipsnio 5 dalis).  

Jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą, įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo motyvuotu rašytiniu sprendimu gali nušalinti deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo (Įstatymo 11 straipsnio 6 dalis). Interesų konflikto situacijos valdymo ir asmens nušalinimo nuo tarnybinių pareigų procedūras taip pat rekomenduojama išdėstyti Apraše bei įtvirtinti įstaigos vadovo suteiktus įgaliojimus nušalinti asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo (jeigu tokie įgaliojimai yra suteikiami struktūrinių padalinių vadovams ar kitiems įstaigos vadovo įgaliotiems asmenims).  

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.

 Sužinoti daugiau