Klausimas
Jeigu įmonės valdybos narys posėdžio metu pareiškia nusišalinimą nuo tam tikro klausimo, tai kas turi spręsti dėl tokio nusišalinimo – kiti valdybos nariai ar įmonės direktorius? Jeigu valdybos narys pareiškia nusišalinimą iki posėdžio, tai kam jį turi pareikšti – valdybos pirmininkui, valdybai ar direktoriui? Ar skiriasi valdybos pirmininko nusišalinimas? Jeigu valdybos narys nenusišalina, bet yra pagrindas manyti, kad jo dalyvavimas sukeltų interesų konfliktą, ar kiti valdybos nariai gali jį nušalinti balsuodami dėl tokio sprendimo?
Ką sako Įstatymo nuostatos
Atsakant į Jūsų klausimus svarbi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 11 straipsnio 2 dalies nuostata, kad prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti deklaruojantis asmuo privalo apie interesų konfliktų atvejus informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
Taigi Įstatymas nustato galimybes spręsti dėl nusišalinimo priėmimo ar nepriėmimo tiek institucijos ar įstaigos vadovams ar jų įgaliotiems asmenims arba kitiems į pareigas priimantiems ar skiriantiems subjektams, tiek kolegialioms valstybės ar savivaldybių institucijoms.
Įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų <…> privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai. Siekiant užtikrinti viešųjų interesų pirmenybę ir vengiant interesų konflikto, privačius interesus deklaruojantys asmenys įpareigojami pagal aplinkybes pasirinkti nusišalinimo tvarką, optimaliai užtikrinančią Įstatymo nuostatų laikymąsi.
Dėl valdybos narių nusišalinimo
Taigi, valdybos nariui ar valdybos pirmininkui posėdžio metu pareiškus nusišalinimą, atsižvelgiant į poreikį nedelsiant spręsti klausimą, priimti sprendimą dėl tokio valdybos nario nusišalinimo gali pati valdyba.
Valdybos nariui ar valdybos pirmininkui pareiškus nusišalinimą iki posėdžio, sprendimą gali priimti tiek institucijos ar įstaigos vadovas, tiek kolegiali institucija (valdyba). Pabrėžiame, kad siekdami užtikrinti viešųjų interesų pirmenybę ir vengdami interesų konflikto privačius interesus deklaruojantys asmenys ir institucijos privalo pagal esamas aplinkybės savarankiškai pasirinkti nusišalinimo tvarką, geriausiai užtikrinančią Įstatymo nuostatų laikymąsi.
Komisija, atkreipdama dėmesį į Įstatymo 22 straipsnį, nustatantį prievolę kontroliuoti, kaip vykdomos Įstatymo nuostatos, ir atitinkamų valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems atstovams, nenustato ribojimų ar specifinių sąlygų taikant nusišalinimų priėmimo ar nepriėmimo tvarkas.
Dėl valdybos narių nušalinimo
Atsakant į klausimą, ar kiti valdybos nariai gali nušalinti valdybos narį ar valdybos pirmininką nuo klausimo, galbūt jam keliančio interesų konfliktą, atkreiptinas dėmesys į Įstatymo 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo, o kai deklaruojantis asmuo yra institucijos ar įstaigos vadovas, – šį vadovą į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas arba kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) motyvuotu rašytiniu sprendimu nušalina deklaruojantį asmenį nuo tarnybinių pareigų atlikimo, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, kad šio asmens dalyvavimas yra susijęs su jo privačiais interesais ir gali sukelti interesų konfliktą.
Taigi teisę nušalinti valdybos narį ar valdybos pirmininką nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, jam keliantį interesų konfliktą, turi tiek šį asmenį į pareigas priimantis ar skiriantis subjektas, tiek kolegiali valstybės ar savivaldybių institucija.
Verta žinoti
Atkreipiame dėmesį, kad Komisija teikia nuomonę tik Įstatymo nuostatų kontekste ir tik dėl bendrųjų Įstatymo nuostatų įgyvendinimo. Konkretūs galimi interesų konfliktų situacijų sprendimo būdai, tvarkos ar metodai gali būti nustatyti ir taikomi tik nurodžius konkrečias vertinamas aplinkybes ir atlikus atitinkamą konkrečių institucijų veiklos taikant Įstatyme nustatytus ribojimus analizę ar tyrimą.
Pabrėžiame, kad jokie teisės aktai nesuteikia VTEK įgaliojimų oficialiai aiškinti įstatymų nuostatų, todėl čia išdėstyta tik VTEK nuomonė, kuri negali būti vertinama kaip oficialus įstatymų aiškinimas.