Savivaldybės tarybos Etikos komisijai priėmus sprendimą pradėti tyrimą pagal publikaciją spaudoje dėl savivaldybės politiko elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, ar ji privalo kviesti į posėdį žurnalistą, parašiusį straipsnį spaudoje bei ar šią publikaciją spaudoje parašęs žurnalistas privalo dalyvauti šiame posėdyje.
Aktualus teisinis reguliavimas
Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodeksu (toliau – Kodeksas) siekiama įgyvendinti konstitucinį valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms principą, plėtoti demokratinį valdymą, didinti visuomenės pasitikėjimą valstybės valdžios ir savivaldybių institucijomis, skatinti valstybės politikų ir kandidatų į valstybės politikus atsakomybę už savo veiklą ir atskaitomybę visuomenei. Be to, šis kodeksas reglamentuoja valstybės politikų elgesio viešajame gyvenime principų ir reikalavimų pagrindus, taip pat priemones, užtikrinančias valstybės politikų elgesio kontrolę ir atsakomybę už šio kodekso nuostatų pažeidimus (Kodekso 1 straipsnio 1 ir 2 d.).
Valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami Kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos, t. y. savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos Etikos komisijos (Kodekso 6 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Pabrėžtina, kad atlikdama tyrimą savivaldybės tarybos Etikos komisija (toliau – ir Komisija) turi teisę apklausti skundo autorių ir išsiaiškinti apie jo žinomą informaciją apie valstybės politiko galimai padarytą Kodekse nustatytų valstybės politikų elgesio principų, nuostatų ar institucijos, kurioje politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose valstybės politikui nustatytų reikalavimų pažeidimą (Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Be kita ko, savivaldybės tarybos Etikos komisija teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę susipažinti su reikiamais dokumentais ir gauti jų nuorašus (kopijas) bei kitą tyrimui reikalingą informaciją (Kodekso 7 straipsnio 3 dalies 3 punktas).
Kodekso nuostatos nereglamentuoja Komisijos posėdžių organizavimo bei dalyvavimo juose tvarkos, tačiau, Kodekso 7 straipsnio 4 dalies 4 punkte nustatoma, kad jokia informacija apie vykdomo tyrimo aplinkybes, su tyrimu susijusius asmenis, turimą medžiagą ir duomenis nėra teikiama iki tol, kol savivaldybės tarybos Etikos komisija tyrimas nėra užbaigiamas. Valstybės politikas, kurio elgesys tiriamas, turi teisę baigus tyrimą susipažinti su tyrimo metu surinkta medžiaga (Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 2 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų Etikos komisijoms dėl savivaldybių merų ir savivaldybių tarybų narių elgesio atitikties Kodekso nuostatoms vertinimo metodinių rekomendacijas (toliau – Rekomendacijos) (patvirtintos VTEK 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. KS-348) VTEK rekomenduoja, kad po kiekvieno savivaldybės tarybos Etikos komisija posėdžio gali būti parengiamas pranešimas visuomenės informavimo priemonėms. Pranešimą raštu arba žodžiu gali pateikti tik savivaldybės tarybos Etikos komisijos pirmininkas ar šios komisijos įgaliotas jos narys, pranešimas teikiamas tik toks, kokį įgaliojo pateikti savivaldybės tarybos Etikos komisija (Kodekso 7 straipsnio 13 dalis). Tokiame pranešime, VTEK nuomone, galėtų būti teikiama bendrojo pobūdžio informacija apie atliekamo tyrimo eigą, neatskleidžiant konkrečių tyrimo aplinkybių. VTEK taip pat mano, kad analogiškos tvarkos galėtų būti laikomasi ir sprendžiant klausimą, ar pradėti tyrimą.
Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 22 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad savivaldybės tarybos komisijų, išskyrus Etikos komisijos posėdžius, posėdžių metu daromas garso ir vaizdo įrašas; komisijų posėdžiai, išskyrus Etikos komisijos ir komisijų uždarus posėdžius, transliuojami tiesiogiai.
Aukščiau paminėto teisinio reguliavimo kontekste, manytina, kad atsižvelgiant į Kodekse įtvirtintą nuostatą dėl valstybės politiko – tiriamojo asmens teisės dalyvauti Komisijos posėdžiuose (Kodekso 7 straipsnio 8 dalies 3 punktas, 11 dalis), o žurnalistų teisė dalyvauti posėdyje Kodekse nenumatyta, tai reiškia, kad Komisijos posėdžiuose žurnalistai neturėtų dalyvauti ir jiems nesuteikta teisė susipažinti su atlikto tyrimo medžiaga. VTEK nuomone žurnalistai galėtų susipažinti tik su viešai paskelbtu Komisijos sprendimu.
Komisijos pagrindinė Komisijos darbo forma – posėdis. Komisijos posėdžiai yra uždari, nebent Komisija nuspręstų kitaip. Komisijos priimti sprendimai yra vieši ir turi būti skelbiami atitinkamos savivaldybės interneto svetainėje. Komisijos pirmininkas, Komisijos sprendimu, kviečia į Komisijos posėdžius specialistus ir kitus asmenis (citatos iš atitinkamos savivaldybės tarybos Etikos komisijos nuostatų).
Atsakymas
VTEK, atsižvelgdama į galiojantį teisinį reglamentavimą, teikia nuomonę, jog savivaldybės tarybos Etikos komisija, manydama, kad tai yra svarbu atliekant tyrimą, turi teisę (bet ne pareigą) į posėdį pasikviesti ir apklausti straipsnį spaudoje parašiusį žurnalistą, bei susirinkti papildomą informaciją apie valstybės politiko galbūt padarytą pažeidimą. Be to, žurnalistas Komisijos posėdyje gali dalyvauti tik tiek, kiek tai susiję su jo informacijos, duomenų, įrodymų, atsakymų į klausimus pateikimu Komisijai, t. y. pateikęs informaciją, atsakymus į klausimus ir pan., žurnalistas turi išeiti iš posėdžių salės.
VTEK taip pat mano, kad šiuo atveju dėl dalyvavimo Komisijos posėdyje žurnalistas galėtų spręsti vadovaudamasis ir jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis. Žurnalistas taip pat galėtų pateikti Komisijai jo turimą informaciją ir atsakyti į Komisijos suformuluotus klausimus raštu, t. y. nedalyvaudamas posėdyje.
Atkreipiame dėmesį, kad VTEK nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma VTEK nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.