Situacija
Savivaldybės tarybos narys kartu dirba savivaldybės valdomoje bendrovėje. Bendrovėje jo atliekamos darbo funkcijos nėra tiesiogiai susijusios su bendrovės teikiamų paslaugų kainų ar tarifų nustatymu, investicijų planavimu, bendrovės biudžeto formavimu ar kitų strateginių sprendimų priėmimu.
Savivaldybės taryboje periodiškai svarstomi su šia bendrove susiję klausimai, pavyzdžiui, bendrovės teikiamų paslaugų kainų ir tarifų tvirtinimas ar keitimas, investicijų planų ar investicijų sąrašų tvirtinimas, taip pat kiti bendrovės veiklos, finansavimo ar valdymo klausimai.
Atsižvelgiant į tai, kyla klausimų, ar vien darbo santykių su savivaldybės valdoma bendrove faktas lemia savivaldybės tarybos nario pareigą nusišalinti nuo visų su šia bendrove susijusių klausimų ir kada toks nusišalinimas yra būtinas.
- Ar vien tas faktas, kad savivaldybės tarybos narys yra bendrovės darbuotojas, savaime suponuoja pareigą nusišalinti nuo visų su šia bendrove susijusių klausimų?
Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau – Interesų derinimo įstatymas) interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis).
Privatūs interesai – deklaruojančio asmens ar jam artimo asmens suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens ar jam artimo asmens moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).
Pagal Interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra.
Privataus intereso šaltiniai siejami su Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnyje nustatytais deklaruotinais duomenimis. Interesų derinimo įstatymo požiūriu reikšmingomis gali tapti su asmens darboviete ir einamomis pareigomis ar statusu susijusios aplinkybės, jeigu jos gali būti siejamos su privačiu interesu, galinčiu tapti interesų konflikto priežastimi. Todėl darbas savivaldybės valdomoje bendrovėje gali būti vienas iš galimo privataus intereso šaltinių.
Tačiau vien tai, kad savivaldybės tarybos narys dirba savivaldybės valdomoje bendrovėje, savaime nereiškia pareigos nusišalinti nuo visų su šia bendrove susijusių klausimų.
Interesų konflikto buvimas kiekvienu atveju vertinamas individualiai, atsižvelgiant į konkretaus sprendimo turinį, jo ryšį su deklaruojančio asmens privačiais interesais ir galimą poveikį jo turtiniams ar neturtiniams interesams.
Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu tokios pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalis).
Kilus interesų konflikto situacijai, deklaruojantis asmuo turi vadovautis Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi – informuoti įstatyme nurodytus asmenis ar subjektus, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma toliau nedalyvauti atliekant su privačiu interesu susijusių tarnybinių pareigų.
- Ar savivaldybės tarybos narys privalo nusišalinti, kai svarstomas klausimas gali turėti tiesioginę ir akivaizdžią įtaką jo padėčiai darbovietėje, darbo funkcijoms, darbo užmokesčiui ar kitam asmeniniam interesui?
Jeigu savivaldybės taryboje svarstomas sprendimas yra susijęs su tarybos nario privačiais interesais, kylančiais iš jo darbo santykių su savivaldybės valdoma bendrove, gali kilti pareiga nusišalinti nuo tokio klausimo rengimo, svarstymo ir priėmimo Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Toks ryšys gali egzistuoti, pavyzdžiui, kai sprendimas tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su tarybos nario darbo funkcijomis, darbo užmokesčiu, darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis ar kitomis jo individualiomis teisėmis, pareigomis arba turtine ar neturtine nauda.
Lietuvos teismų praktikoje pažymima, kad Interesų derinimo įstatymo pažeidimas negali būti grindžiamas vien prielaidomis, spėlionėmis ar hipotetinėmis išvadomis apie asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą. Interesų derinimo įstatymas negali būti aiškinamas pernelyg plačiai, nes tokiu atveju daugeliu atvejų jo vykdymas taptų neįmanomas.
Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatytas interesų konflikto požymių akivaizdumas. Taigi interesų konfliktas turi būti ne spėjamas ar menamas, o tiesioginis ir akivaizdus (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-442-1009/2014; 2020 m. sausio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-1431-438/2019).
Interesų konfliktui konstatuoti būtinas tiesioginis priežastinis ryšys tarp privataus intereso ir tarnybinių pareigų atlikimo. Aplinkybės priežasčių ir pasekmių požiūriu negali būti pernelyg nutolusios viena nuo kitos ar tik tikėtino pobūdžio.
Todėl nusišalinimas yra pagrįstas, kai svarstomas klausimas tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su nusišalinimą teikiančio asmens ar jam artimų asmenų privačiais interesais, t. y. kai asmuo gali būti asmeniškai suinteresuotas sprendžiamo klausimo eiga ir rezultatu ir egzistuoja tiesioginis ryšys tarp asmeninio suinteresuotumo ir sprendimo, kurį rengiant, svarstant ar priimant jis dalyvauja.
- Ar savivaldybės tarybos narys gali dalyvauti svarstant ir balsuojant dėl bendro pobūdžio klausimų, jeigu jo darbo funkcijos bendrovėje nėra tiesiogiai susijusios su šiais sprendimais ir dėl jų jis negauna asmeninės naudos?
Vien aplinkybė, kad savivaldybės taryboje svarstomas klausimas yra susijęs su bendrove, kurioje dirba tarybos narys, savaime nėra pakankama interesų konfliktui konstatuoti.
Jeigu svarstomi sprendimai yra bendro pobūdžio, pavyzdžiui, susiję su bendrovės teikiamų paslaugų kainomis, tarifais, investicijų planais ar kitais bendrais jos veiklos klausimais, taikomi visai bendrovei, nėra tiesiogiai susiję su tarybos nario atliekamomis darbo funkcijomis ir nenustato jam, kaip bendrovės darbuotojui, išskirtinių teisių, pareigų ar kitų individualių sąlygų, vien darbo santykių su bendrove faktas savaime nesudaro pagrindo konstatuoti interesų konfliktą.
Tokiu atveju, nesant kitų aplinkybių, rodančių tiesioginį ir akivaizdų tarybos nario privatų interesą, pareiga nusišalinti vien dėl darbo santykių su bendrove nekyla.
Tačiau kiekvienas klausimas turi būti vertinamas pagal konkrečias faktines aplinkybes.
Interesų konflikto rizika gali kilti ir svarstant bendro pobūdžio sprendimus dėl tarifų, paslaugų kainų, investicijų, biudžeto formavimo, bendrovės veiklos finansavimo ar kitų klausimų, jeigu konkretus sprendimas kartu yra tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su tarybos nario darbo sąlygomis, turtine ar neturtine nauda arba kitais jo privačiais interesais.
Pavyzdžiui, pareiga nusišalinti gali kilti, jeigu svarstomas klausimas tiesiogiai ir akivaizdžiai susijęs su tarybos nario atliekamomis darbo funkcijomis, darbo užmokesčiu, darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis ar kitomis jo individualiomis teisėmis ir pareigomis.
Jeigu tokio tiesioginio ir akivaizdaus ryšio tarp svarstomo bendro pobūdžio klausimo ir savivaldybės tarybos nario privačių interesų nėra, vien tai, kad sprendimas susijęs su jo darboviete, savaime nesuponuoja pareigos nusišalinti.
Apibendrinimas
Savivaldybės tarybos nario darbas savivaldybės valdomoje bendrovėje gali būti privataus intereso šaltinis, tačiau savaime nereiškia, kad tarybos narys privalo nusišalinti nuo visų su šia bendrove susijusių klausimų.
Pareiga nusišalinti vertinama kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į svarstomo klausimo turinį ir jo ryšį su tarybos nario privačiais interesais. Esminę reikšmę turi tai, ar egzistuoja tiesioginis ir akivaizdus ryšys tarp tarybos nario asmeninio suinteresuotumo ir jo rengiamo, svarstomo ar priimamo sprendimo.
Todėl bendro pobūdžio sprendimai, taikomi visai bendrovei ir neturintys tiesioginio bei akivaizdaus poveikio konkretaus tarybos nario privatiems interesams, savaime nesukuria pareigos nusišalinti. Tačiau jeigu konkretus sprendimas tiesiogiai susijęs su tarybos nario darbo funkcijomis, darbo užmokesčiu, darbo sąlygomis, karjeros galimybėmis, turtine ar neturtine nauda arba kitais jo privačiais interesais, turi būti įvertinta pareiga nusišalinti Interesų derinimo įstatymo 11 straipsnyje nustatyta tvarka.
Kiekviena situacija vertinama individualiai pagal konkrečias faktines aplinkybes, todėl vertinimas gali keistis paaiškėjus papildomoms reikšmingoms aplinkybėms.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.