Artimų asmenų darbas deklaruojančiojo darbovietėje
- Viena iš dažniausiai pasitaikančių interesų konfliktų rizikos rūšių yra artimų asmenų darbas tame pačiame juridiniame asmenyje. Pabrėžtina, kad Įstatymas nedraudžia deklaruojančiojo artimam asmeniui nei dalyvauti konkurse į pareigas toje pačioje darbovietėje, nei kartu joje dirbti. Pagal Įstatymą, susidarius situacijai, kai artimi asmenys dirba tame pačiame juridiniame asmenyje, galimas interesų konfliktas turi būti tinkamai suvaldytas.
- Nepamirškite, kad interesų konfliktas vienareikšmiškai siejamas su galimybe atlikti tarnybines pareigas, kurioms daro įtaką ar kurios yra sietinos su asmeniniais (privačiais) interesais.
Pavyzdys. Deklaruojantysis ir jo antroji pusė dirba toje pačioje darbovietėje, skirtinguose skyriuose eina specialistų pareigas. Kokia interesų konflikto rizika galima šioje situacijoje?
Kadangi tarp artimųjų asmenų nėra pavaldumo santykio, interesų konfliktas iš esmės gali pasireikšti, jeigu deklaruojančiajam būtų skirtas tarnybinis pavedimas ar užduotis, susijusi ir su artimojo privačiais interesais. Žinoma, šiuo atveju atsiranda ir vadovo pareiga užtikrinti, kad interesų konfliktas, galintis kilti dėl kartu jo vadovaujamoje organizacijoje dirbančių artimų asmenų, būtų tinkamai suvaldytas. Tokio konflikto valdymo būdus jau aptarėme skyriuje „Interesų konfliktų valdymas darbovietėje“.
- Interesų konfliktų situacijos, kai tarp artimų asmenų nėra pavaldumo vienas kito atžvilgiu santykio, gali atsirasti, jeigu deklaruojantysis, pavyzdžiui, yra įtrauktas į darbo grupę, kuri turi spręsti klausimus, susijusius su tam tikrų skyrių pertvarka. Jeigu viename iš tokių skyrių dirba ir deklaruojančiojo artimasis, jis turėtų nusišalinti nuo darbo grupėje nagrinėjamų klausimų, susijusių su to skyriaus pertvarka. Darbovietėje taip pat gali būti sudaryta valstybės tarnautojų „iškarjerinimo“ darbo grupė. Į šią grupę įtrauktas deklaruojantysis turėtų nusišalinti ir nespręsti klausimų, susijusių su sau artimo asmens užimama pareigybe.
- Įprastai suvaldyti interesų konflikto riziką, kai artimų asmenų nesieja tiesioginio pavaldumo, kontrolės ar priežiūros santykiai, pasitelkus tinkamas priemones nėra sudėtinga. Jeigu deklaruojantysis turi atlikti užduotį (rengti, siūlyti, derinti, priimti sprendimą ir pan.), susijusią ir su sau artimo asmens privačiais interesais (pavyzdžiui, darbo užmokesčiu, piniginėmis išmokomis, užimama pareigybe, veiklos vertinimu ir kitais darbo eigos klausimais), apie kilusį interesų konfliktą privalo pranešti vadovui ar kitam įgaliotam asmeniui ir nusišalinti nuo tokių tarnybinių pareigų vykdymo.
Ar įmanoma suvaldyti interesų konfliktą, kai artimieji yra vienas kitam pavaldūs?
Nors Įstatymas tiesiogiai nedraudžia deklaruojančiajam dirbti vienoje įstaigoje su sau pavaldžiu artimu asmeniu, bet dėl to, kad šiuos artimus asmenis susies tiesioginio pavaldumo ir kontrolės santykiai, susidarys nuolatinio interesų konflikto situacija, kuriai suvaldyti organizacijos vadovas turės rasti tinkamiausią būdą ir priemonių. Tokiais atvejais Komisija siūlo taikyti šias priemones:
- sprendimų dėl artimo asmens priėmimą, t. y. šio asmens vertinimo, skatinimo, nuobaudų skyrimo, kitus finansinius ar panašaus pobūdžio klausimus pavesti spręsti kitam asmeniui. Siūlytina, jeigu yra galimybė, klausimus dėl deklaruojančiojo artimo asmens pavesti spręsti asmeniui, kuris nėra pavaldus deklaruojančiajam;
- pakeisti artimo asmens pareiginius nuostatus nustatant, kad jis būtų tiesiogiai pavaldus ir atskaitingas ne deklaruojančiajam, bet kitam organizacijos darbuotojui, pavyzdžiui, vadovui ar jo pavaduotojui, arba perkelti deklaruojantįjį arba jam artimą asmenį į kitas pareigas;
- įstaigos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui (atitikties pareigūnui) – parengti išankstines rašytines rekomendacijas deklaruojančiajam, kuriose būtų nurodyta, nuo kokių klausimų dėl artimo asmens sprendimo deklaruojantysis turi nusišalinti.
Taigi siūlomos priemonės tokiam nuolatiniam konfliktui suvaldyti yra iš esmės susijusios su deklaruojančiojo galimybės spręsti jam artimo asmens darbo eigos klausimus ir kontroliuoti jo darbo rezultatus panaikinimu.
- Organizacijos vadovas turi užtikrinti, kad jo vadovaujamoje organizacijoje būtų paskirtas asmuo, kuris spręstų deklaruojančiajam artimo asmens darbo eigos klausimus. Nustačius tokią tvarką, pagal nurodytą pavyzdį deklaruojantysis parengtų įsakymų projektus dėl skiriamų priedų darbuotojams, išskyrus projektą dėl artimojo. Deklaruojantysis rengti projektų, susijusių su jam artimo asmens privačiais interesais (gaunama pinigine išmoka), negali, nes tokie jo veiksmai prieštarautų VPIDĮ reikalavimui nespręsti su privačiais interesais susijusių klausimų. Taigi įsakymo dėl artimojo priedo projektą turi parengti darbuotojas, kurį vadovas įgaliojo spręsti šiuos deklaruojančiajam interesų konfliktą keliančius klausimus.
- Patekus į tikėtino interesų konflikto situaciją rekomenduojama pasitarti su organizacijos vadovu ir (ar) atitikties pareigūnu, gauti jų rekomendacijas dėl privačių interesų deklaracijos duomenų atnaujinimo, būtinybės nusišalinti ir pan.