Situacija

1.1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 17 straipsnio 12 dalimi savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projektą sudaro meras.

1.2. Jeigu sprendimo projektas yra užregistruotas ne vėliau kaip likus 4 darbo dienoms iki savivaldybės tarybos posėdžio, tokius svarstytinus klausimus kartu su įregistruotais sprendimų projektais meras privalo įtraukti į posėdžio darbotvarkės projektą. Savivaldybės tarybos posėdžio darbotvarkės projektas ne vėliau kaip likus 3 darbo dienoms iki savivaldybės tarybos posėdžio paskelbiamas savivaldybės interneto svetainėje.

1.3. Atitinkamos Lietuvos Respublikos savivaldybės tarybos veiklos reglamentu nustatyta, kad rengiami tarybos sprendimų projektai turi būti suderinti su meru; bei nustatyta, kad meras, atsižvelgdamas į tarybos sprendimų projektų svarbą, turinį, paskirtį, tarybos mažumos valandai ir darbotvarkei keliamus reikalavimus, savo potvarkiu sudaro tarybos posėdžio darbotvarkės projektą.

1.4. Pažymėtina, kad esant galimam interesų konfliktui, merui atsiranda pareiga nusišalinti dar iki tarybos posėdžio, t. y. derinant sprendimo projektą ir jį įtraukiant į tarybos posėdžio darbotvarkės projektą. Merui pareiškus nusišalinimą, sprendimo derinimas, įrašymas į darbotvarkės projektą, svarstymas ir priėmimas, gali užtrukti iki 2 mėnesių (rajonuose tarybos posėdis paprastai vyksta vieną kartą per mėnesį), kadangi viename tarybos posėdyje priimamas nusišalinimas, o kitame tarybos posėdyje svarstomas sprendimo projektas.

Klausimas

Prašoma išaiškinti, ar savivaldybės tarybos reglamente galima nustatyti, kad savivaldybės mero nusišalinimą, esant galimam interesų konfliktui, gali priimti savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys (paskirtas vykdyti mero funkcijas jo nesant).

Atsakymas

Teisės nuostatos

1. Atkreiptinas dėmesys, kad Komisija valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų elgesį kiekvienu konkrečiu atveju vertina individualiai, nustato konkrečias tokių asmenų veiklos aplinkybes ir detaliai tiria jų veiksmus.

Komisija teikia nuomonę tik dėl bendrųjų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų įgyvendinimo.

2. Komisija prižiūri, kaip įgyvendinamas Įstatymas, Lobistinės veiklos įstatymas ir Valstybės politikų elgesio kodeksas, teikia pasiūlymus dėl šių teisės aktų nuostatų tobulinimo ir įgyvendinimo, šiais klausimais priima sprendimus bei rekomendacijas (Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis).

Situacijos analizė.

Teikiama nuomonė dėl pateiktų aplinkybių išimtinai Įstatymo nuostatų kontekste, interesų konflikto grėsmės požiūriu.

1. Pagal Įstatymo 2 straipsnį, interesų konfliktu laikoma situacija, kai deklaruojantis asmuo atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais (Įstatymo 2 straipsnio 2 dalis). Privatūs interesai – deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas, egzistuojantis deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 2 straipsnio 3 dalis).

2. Deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais (Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis). Apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas (Įstatymo 11 straipsnio 2 dalis).

3. Pagal Vietos savivaldos įstatymo nuostatas meras yra savivaldybės vykdomoji institucija (savivaldybės vadovas), turinti savivaldybės valdžios ir viešojo administravimo įgaliojimus, atsakinga už įstatymų, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų ir savivaldybės tarybos sprendimų tiesioginį įgyvendinimą. Meras tiesiogiai ir asmeniškai atsako už įstatymų, Vyriausybės, savivaldybės tarybos, savo sprendimų įgyvendinimą savivaldybės teritorijoje jo kompetencijai priskirtais klausimais. Tačiau, už savo ir savivaldybės veiklą meras yra atskaitingas savivaldybės tarybai ir savivaldybės bendruomenei (Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 1 dalis).

4. Vietos savivaldos įstatymo 15 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad konkrečius įgaliojimus, nustatytus šio straipsnio 3 dalyje, savivaldybės taryba reglamento nustatyta tvarka gali pavesti vykdyti merui. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali įvykdyti šio straipsnio 3 dalyje nustatytų ir savivaldybės tarybos jam perduotų įgaliojimų, šiuos įgaliojimus vykdo savivaldybės taryba.

 Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje yra išvardinti įgaliojimai, kuriuos vykdo:

1. merą pavaduojantis vicemeras;

2. savivaldybės tarybos paskirtas tarybos narys;

3. savivaldybės taryba.

Atsakymas

1. Jeigu meras dėl viešųjų ir privačių interesų konflikto negali vykdyti dalies jam suteiktų įgaliojimu (svarstyti, rengti ar priimti sprendimus, susijusius su jo privačiais interesais), Komisija rekomenduoja merui nusišalinti bendruomenei nuo tokių sprendimų, paskelbiant apie nusišalinimąsavivaldybės interneto puslapyje.

2. Nors meras nėra savivaldybės tarybos narys, jis privalo nusišalinti nuo tarybai teikiamų  sprendimų, keliančių jam interesų konfliktą teikimo savivaldybės tarybai, svarstymo ar pasirašymo.

3. Merui, patekus į interesų konflikto situaciją, jam interesų konfliktą keliančių sprendimų rengimą, svarstymą ar priėmimą pagal Vietos savivaldos įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje nurodytą įgaliojimų paskirstymą (detalizavimą) turėtų vykdyti arba merą pavaduojantis vicemeras, arba savivaldybės paskirtas tarybos narys, arba savivaldybės taryba.

4. VTEK atkreipia dėmesį, kad jei meras nusišalina (apie nusišalinimą paskelbiant savivaldybės interneto puslapyje) nuo klausimų susijusių su jo (ar jam artimo asmens) privačiais interesais, jo nusišalinimo priėmimas ar ne priėmimas nėra svarstomas/nagrinėjamas, todėl, Komisijos nuomone, situacijos aprašyme minimas savivaldybės tarybos reglamento pakeitimas netikslingas. Kai merui reikia spręsti klausimus nuo kurių jis nusišalinęs, tokiu atveju, jis apie tai informuoja savivaldybės tarybos paskirtą tarybos narį, ar vicemerą, atsižvelgiant į funkcijų paskirstymą pagal Vietos savivaldos įstatymą.

Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.