Klausimas
Valstybės tarnautojas Savivaldybės administracijoje atlieka vyriausiojo specialisto, atsakingo už korupcijai atsparios aplinkos kūrimą ir duomenų apsaugą, pareigas (valstybės tarnautojas). Taip pat yra nevyriausybinės organizacijos, asociacijos atitinkamo kaimo bendruomenės (toliau – Bendruomenė) pirmininkas. Bendruomenė tenkina viešuosius interesus, o ne jo asmeninius privačius interesus, jokio atlygio už veiklą valstybės tarnautojas Bendruomenėje negauna.
Kartais Bendruomenei atsiranda poreikis raštu kreiptis į Savivaldybę dėl dalinio projekto finansavimo. Sprendimą dėl lėšų skyrimo priima Savivaldybės taryba. Administracija taip pat organizuoja projektų konkursus būtiniausioms ūkinėms išlaidoms kompensuoti. Bendruomenė turi galimybę kreiptis į Savivaldybę ir dėl tokių lėšų gavimo.
Nurodoma, kad raštus/prašymus, paraiškas teikiamus Savivaldybei rengia/ruošia Bendruomenės aktyvo narys, o valstybės tarnautojas, kaip Bendruomenės vadovas, pasirašote, nes nėra kito, patvirtinto valdymo organo, kuris galėtų tai padaryti.
Ar valstybės tarnautojo, išimtinai tik kaip Bendruomenės vadovo (nesant kito kolegialaus valdymo organo), rašto/prašymo pasirašymas (ne jo rengimas) ir pateikimas yra galimai neatitinkantis Įstatymo nuostatų?
Kaip pateikti raštus/prašymus, kurių turinys yra skirtas išimtinai visuomenės labui bei tuo pačiu nepažeisti ir Įstatymo 12 straipsnio nuostatų dėl atstovavimo apribojimų?
Teisės nuostatos
Pagal Įstatymo 12 straipsnio 2 dalį valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo neturi teisės atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje jis dirba, o jei įstaiga, kurioje jis dirba, priklauso įstaigų sistemai, – bet kurioje tos įstaigų sistemos įstaigoje.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytas apribojimas netaikomas, kai:
1) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikia kaip fizinio asmens atstovas pagal įstatymą (vaiko tėvas (įtėvis), motina (įmotė), vaiko globėjas (rūpintojas) arba įstatymų nustatyta tvarka teismo paskirtas pilnamečio asmens globėjas (rūpintojas);
2) valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo atstovauja kitai savo darbovietei, kuri yra viešojo sektoriaus subjektas.
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodyto apribojimo išimtį, konkrečiais atvejais įvertinę interesų konflikto riziką, taip pat gali nustatyti institucijos ar įstaigos vadovas ar jo įgaliotas atstovas, savininko teises ir pareigas įgyvendinantis subjektas, visuotinis akcininkų susirinkimas, stebėtojų taryba arba valdyba. Sprendimas taikyti šioje dalyje numatytą išimtį turi būti paskelbtas viešai (Įstatymo 12 straipsnio 4 dalis).
Atsakymas
Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje reglamentuotas imperatyvus draudimas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesus valstybės ar savivaldybių institucijose. Pažymėtina, kad vertinant asmens veiksmų atitiktį šios Įstatymo nuostatos kontekste, nėra reikšminga, ar priimtas galutinis sprendimas atitiko atstovaujamojo lūkesčius. Įstatymo 12 straipsnyje įtvirtinti atstovavimo ribojimai taip pat tiesiogiai nesieja šių ribojimų su tolesniais konkrečiais padariniais, t. y. interesų konfliktu, sprendimų priėmimu ar turtiniu suinteresuotumu (LVAT 2012 m. gruodžio 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-2959/2012).
VTEK taip pat pabrėžia, kad Įstatyme nenustatomas konkretus atstovavimo įforminimo (raštu ar pan.) bei atstovavimo būdas – fizinis ar nuotolinis, atlygintinas ar neatlygintinas, t. y. vertinami valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmai, o ne atstovavimo būdas. Taigi atstovavimas turėtų būti suprantamas kaip bet koks teisinis veiksmas, atliekamas kito asmens (fizinio ar juridinio) vardu.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, valstybės tarnautojas galite kreiptis į Administracijos direktorių ar jo įgaliotą atstovą dėl išimties atstovauti Bendruomenės interesams suteikimo. Pažymėtina, kad nusprendus suteikti apribojimo atstovauti išimtį, turi būti užtikrinta, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo tinkamai laikysis Įstatyme nustatytų pareigų vengti interesų konflikto, šiam kilus – nusišalinti ir nesinaudoti pareigomis ar informacija ne tarnybos tikslais (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 1 ir 2 dalys).
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.