Klausimas
Valstybės tarnautojas dirba ministerijos departamento skyriaus patarėju.
Jo pagrindinė funkcija – koordinuoti pavaldžių įstaigų veiklos planų rengimą ir ataskaitas. Nuo 2025 m. gegužės jis atlieka sekretoriaus funkcijas atitinkamoje darbo grupėje. Grupė priima sprendimus dėl biudžeto lėšų skyrimo ir perskirstymo pavaldžioms įstaigoms bei jų IT sistemoms. Sekretoriaujantis asmuo (šiuo atveju – minimas valstybės tarnautojas), taip pat turi balsavimo teisę darbo grupėje.
Taip pat nurodoma, kad 2025 m. pradžioje tarnautojas tapo atestuotu atitinkamos srities ekspertu. Šiuo metu sertifikavimo veiklos nevykdo, tačiau ateityje planuoja ją pradėti. Tarnautojas yra informavęs savo tiesioginį vadovą (žodžiu) apie tai, kad jis yra sertifikuotas ekspertas ir apie, tarnautojo manymu, galimą interesų konfliktą.
Ar dabartinė veikla, būnant atestuotu ekspertu, susijusi su pavaldžių įstaigų metiniais veiklos planais (neapima lėšų skirstymo) ir dalyvavimu priimant sprendimus dėl biudžeto lėšų skyrimo, įskaitant ir viešąją įstaigą, nekelia interesų konflikto?
Ar pradėjus viešojoje įstaigoje veiklą nekils interesų konfliktas dėl darbo pavaldžiose įstaigose ir ar gali atlikti sekretoriaus pareigas, jei kiekviename posėdyje yra svarstomi klausimai, susiję su viešosios įstaigos lėšų skyrimu?
Atsakymas
Privatus interesas apima ir papildomą veiklą, jei ji nesusijusi su tarnybinėmis pareigomis. Pažymėtina, kad tokia papildoma veikla gali būti derinama su tarnautojo darbu valstybinėje tarnyboje, jeigu ji nesukelia tarnautojui nuolatinio viešųjų ir privačių interesų konflikto, t. y. Įstatymo nuostatų pažeidimo galima išvengti nusišalinant nuo tarnybinių pareigų, susijusių su papildoma veikla ar šalių, su kuriomis sudaryti susitarimai dėl šios veiklos, vykdymo.
Vertinant interesų konfliktą, svarbu, ar sprendimai tiesiogiai susiję su tarnautojo privačia veikla. Kiekvienu atveju būtina nustatyti, ar tai daro įtaką jo privatiems interesams.
Jei sprendimai nesukuria tarnautojui teisių ar pasekmių, jie nelaikomi tiesiogiai susijusiais su įstaiga. Komisijos nuomone, nusišalinti nuo visų tarnybinių pareigų, susijusių su viešąja įstaiga, vykdymo, nesant jo asmeninio suinteresuotumo, nebūtų pagrindo. Pagal teismų praktiką interesų konfliktas turi būti akivaizdus ir tiesioginis, o ne pagrįstas spėlionėmis ar prielaidomis.
Pažymėtina, kad tarnautojas, užsiimdamas privačia veikla, privalo laikytis ir Įstatymo 3 straipsnyje išvardintų privačius interesus deklaruojančių asmenų pareigų. T. y. nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti bei viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, nesinaudoti valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.
Draudžiama
Tarnautojui draudžiama atstovauti asmenims toje įstaigoje, kurioje dirba, ar susijusiose įstaigose (Įstatymo 12 straipsnis 2 dalis). Dirbdamas viešojoje įstaigoje, tarnautojas negali atstovauti jai pavaldžiose ar koordinuojamose institucijose.
Atkreiptinas dėmesys
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 6 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojams draudžiama užsiimti kita veikla, jeigu tai sukelia interesų konfliktą, sudaro prielaidas tarnybinę padėtį panaudoti privačiais interesais, diskredituoja valstybės tarnybos autoritetą, kliudo valstybės tarnautojui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Bei, kai tai yra pareigos, darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, arba priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos.
Komisija gali teikti nuomonę tik dėl Įstatymo taikymo papildomos veiklos atvejais. Jeigu papildoma tarnautojo veikla diskredituoja valstybės autoritetą, kliudo tarnautojui atlikti jo funkcijas ir kt. Tai galutinį sprendimą dėl leidimo užsiimti papildoma veikla įgaliotas priimti tarnautoją į pareigas priimantis subjektas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina klausimą dėl tarnautojo veiklos įstaigoje bei vykdomų tarnybinių funkcijų suderinti su tarnautoją į pareigas priimančiu subjektu.
Komisija nėra įgaliota teikti oficialų teisės aktų aiškinimą, todėl dėstoma Komisijos nuomonė teismams, valstybės ar savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, fiziniams ar juridiniams asmenims nėra privaloma.