Klausimai
1. Kokios taikomos teisinės pasekmės asmeniui, padariusiam šiurkštų Įstatymo nuostatų pažeidimą?
2. Kokių prevencinių ir kitų teisės aktuose nustatytų priemonių VTEK arba kiti subjektai konkrečiu atveju (pavyzdžiui, dar prieš asmeniui tampant savivaldybės meru) imasi, kad ateityje, eidamas šias pareigas, asmuo nepadarytų šiurkščių Įstatymo pažeidimų.
Atsakymas
I. Teisinės pasekmės:
2.1. Atsakomybę už Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Įstatymas) nuostatų pažeidimus nustato šio teisės akto 23 straipsnis. Įstatymu nustatyta, kad:
2.1.1. Privačių interesų deklaravimo reikalavimų nesilaikantys asmenys negali būti vienerius metus skatinami.
2.1.2. Įstatymo nuostatas pažeidusių asmenų negalima vienerius metus skatinti, priimti, perkelti, skirti ar rinkti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jie dirba.
2.2. Jei už Įstatymo pažeidimą asmuo atleidžiamas iš pareigų, trejus metus jis negali būti priimamas, skiriamas ar renkamas į pareigas valstybinėje tarnyboje.
2.3. Šiurkštus Įstatymo nuostatų pažeidimas gali būti pripažintas 23 straipsnio 7 dalyje nustatytais atvejais:
2.3.1. kai asmuo pažeidžia Įstatymą, nors jam jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijas, nuo kokių sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo jis privalo nusišalinti;
2.3.2. kai per vienerius metus asmuo šį įstatymą pažeidžia pakartotinai;
2.3.3. kai nustatoma, kad Įstatymo nuostatos pažeistos dėl interesų konflikto, kurio aplinkybėmis deklaruojantis asmuo realizavo savo privatų interesą.
2.4. Vadovaudamasi VTEK įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, vykdydama savo įgaliojimus VTEK turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka atlikti tyrimą dėl Įstatymo nuostatų pažeidimus padariusių asmenų ir surašyti administracinių nusižengimų protokolus.
Administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad šiurkštus draudžiančių, įpareigojančių ar apribojančių Įstatymo nuostatų pažeidimas užtraukia baudą nuo 600 iki 1600 Eur, o toks pakartotinis pažeidimas – baudą nuo 1600 iki 2600 Eur (533 straipsnis). Taigi, konstatavusi šiurkštų Įstatymo pažeidimą, Komisija turi teisę nuspręsti pradėti administracinio nusižengimo teiseną Įstatymą pažeidusio asmens atžvilgiu.
2.5. Pažymėtina, kad pripažintas Įstatymo pažeidimas po kurio laiko išnyksta. Tai reglamentuoja Įstatymo 23 straipsnio 8 dalis. Jeigu asmuo per vienus metus, o Įstatymo šiurkštaus pažeidimo arba atleidimo už šio įstatymo pažeidimą atvejais – per trejus metus nuo tos dienos, kurią buvo pripažintas pažeidusiu Įstatymo reikalavimus, nebuvo dar kartą pripažintas padariusiu šio įstatymo pažeidimą, laikoma, kad jis Įstatymo nėra pažeidęs.
2.6. Įstatymas taip pat įtvirtina, jog kituose įstatymuose gali būti nustatyta ir kitų deklaruojantiems asmenims (įskaitant valstybės politikus) taikomų apribojimų ir draudimų, susijusių su Įstatymo, Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso ar kito tarnybinės etikos ir elgesio normas reglamentuojančio teisės akto reikalavimų pažeidimais (23 straipsnio 6 dalis).
II. Prevencinės priemonės:
3.1. VTEK atnaujino ir 2023 m. gegužės 10 d. sprendimu Nr. KS-84 patvirtino rekomendaciją dėl savivaldybės mero nusišalinimo tvarkos ir rekomendaciją dėl savivaldybės tarybos narių nusišalinimo tvarkos.
3.2. 2023 m. Komisija detalizavo Įstatymo numatytą interesų konflikto situacijų valdymo priemonę – išankstines rašytines rekomendacijas, nuo kokių tarnybinių pareigų atlikimo privalu nusišalinti – bei parengė metodinę tokių rekomendacijų teikimo medžiagą. Komisija pateikė siūlymus, kaip turėtų būti vertinamos sąlygos, įvykiai ir aplinkybės, galinčios sudaryti prielaidas susiklostyti interesų konflikto situacijai. Išskirti rizikos veiksniai, galintys tapti interesų konfliktu ir pakenkti įstaigos ar institucijos reputacijai, taip pat parinktos priemonės, ribojančios interesų konflikto rizikos pasireiškimo galimybes bei su tuo siejamas neigiamas pasekmes.
3.2. Atsižvelgiant į nuolatos didėjantį mokymų Įstatymo ir Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų įgyvendinimo temomis poreikį, 2023 metų Komisijos prioritetu tapo nuotolinių mokymų programų rengimas. Nurodytaisiais metais buvo parengtos dvi programos: “Privačių interesų deklaravimas” bei “Lobistinė veikla”. Privačių interesų deklaravimo kursas skirtas visiems viešajame sektoriuje dirbantiems ir deklaruojantiems asmenims.
Lobistinės veiklos mokymų kursas skirtas lobistinę įtaką galintiems patirti asmenims. Šiuos kursus privačius interesus deklaruojantys asmenys galės atlikti priskyrus VTEK arba kiekvienos organizacijos vadovui ar jo įgaliotam asmeniui (atitikties pareigūnui).
3.3. 2024 m. pradėta ir rengiama mokymų programa interesų konflikto identifikavimo ir valdymo tema.
Informuojame, kad Komisija nėra įgaliota oficialiai aiškinti Įstatymo nuostatų, todėl teikia tik nuomonę dėl jų įgyvendinimo. Ši Komisijos nuomonė nelaikytina oficialiu teisės aiškinimu.