Kada asmenų veikla nelaikoma lobistine?

1. Lobistine veikla nelaikoma viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų veikla įstatymų nustatyta tvarka renkant, rengiant, skelbiant ir skleidžiant viešąją informaciją.

Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme apibrėžta, kad viešosios informacijos rengėjas – tai visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, radijo programų transliuotojas, leidykla, kino, garso ar vaizdo studija, informacijos, reklamos ar viešųjų ryšių agentūra, redakcija, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas, nepriklausomas kūrėjas, žurnalistas ar kitas asmuo, rengiantys ar pateikiantys skleisti viešąją informaciją.

Viešosios informacijos skleidėjas – visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugos teikėjas, retransliuotojas, asmuo, teikiantis Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, radijo programų transliuotojas, informacinės visuomenės informavimo priemonės valdytojas ar kitas asmuo, skleidžiantis viešąją informaciją visuomenei ir atsakantis už tos informacijos teisėtumą.

Šią išimtį padės lengviau suprasti pateikti pavyzdžiai.

1 pavyzdys. Asmuo aplinkos ministrui persiunčia nuorodą iš viešosios informacijos rengėjo interneto svetainėje viešai paskelbto juridinio asmens kreipimosi raštu į politiką. Šiame rašte politikui pateikiami konkretūs siūlymai dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimo. Šis pavyzdys iliustruoja situaciją, kada asmens veikla nebūtų laikoma lobistine, t. y. jai būtų taikoma išimtis.

2 pavyzdys. Viešosios informacijos rengėjo interneto svetainėje buvo paskelbtas lobisto (asociacijos) raštas aplinkos ministrui dėl šio ministro įsakymu patvirtinto aprašo nuostatų pakeitimo. Lobistas šiam ministrui el. paštu išsiuntė atitinkamoje interneto svetainėje skelbto rašto kopiją. Tokia juridinio asmens veikla bus laikoma lobistine, išimtis jai netaikytina. Svarbu įsiminti, kad lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui siunčiamas tekstas vertintinas pagal mūsų jau aptartus lobistinės veiklos kriterijus. Šiuo atveju lobistas, persiųsdamas rašto kopiją ministrui, vykdė lobistinę veiklą.

2. Lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymą.

Teisės akto projektui rengti gali būti sudaryta darbo grupė (komisija). Darbo grupės (komisijos) nariais gali būti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, nevyriausybinių organizacijų, mokslo ir studijų institucijų atstovai, atitinkamų sričių specialistai, kiti asmenys (Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 10 straipsnio 1 dalis).

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, tais atvejais, kai pradinė teisės akto pakeitimo iniciatyva kyla iš valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos, o ne iš fizinio ar juridinio asmens arba lobisto, šių asmenų veikla nelaikytina lobistine. Vadinasi, jei minėti asmenys teisės akto projektą rengiančios institucijos ar įstaigos kvietimu dalyvauja darbo grupės (komisijos) susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose ir jų metu pateikia pasiūlymus dėl rengiamų teisės aktų projektų, tokia veikla nelaikytina lobistine ir nėra deklaruotina.

1 pavyzdys. Lobistas dalyvavo viename iš Kultūros ministerijos iniciatyva surengtų darbo pasitarimų dėl šios ministerijos rengiamo teisės aktų projektų paketo. Šio pasitarimo metu buvo išklausoma įvairių pakviestų suinteresuotų institucijų, tarp jų ir atitinkamo lobisto, nuomonė.

Šiuo atveju nurodyta lobisto veikla nebus laikoma lobistine, nes susitikimo iniciatorius buvo Kultūros ministerija.

2 pavyzdys. Lobistas el. paštu kreipiasi į politiką ir prašo inicijuoti susitikimą. Susitikimo metu lobistas pateikia politikui savo nuomonę dėl konkretaus teisės akto. Politikas, išklausęs lobistą ir jo siūlymus dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimo, pasiūlo lobistui atsiųsti jam susitikimo metu žodžiu išsakytus pasiūlymus dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimo raštu. Lobistas atsiunčia politikui raštą, kuriame išdėsto teisėkūros problematiką, ir pasiūlo pakeisti konkretaus teisės akto nuostatas savo (lobisto) siūlomu būdu, t. y. pateikia konkrečius pasiūlymus ir argumentus.

Šiuo atveju lobisto veiklai nebūtų taikoma išimtis, nes pirminė iniciatyva kilo ne iš lobistinę įtaką galinčio patirti asmens, bet iš lobisto. Tokie veiksmai būtų laikomi lobizmu.

3. Lobistine veikla nelaikoma valstybės politikų, valstybės pareigūnų ar valstybės tarnautojų veiksmai inicijuojant, rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, atliekami pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas, ir kitų asmenų, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant teisės aktų projektus ir priimant teisės aktus, veikla.

Remiantis nurodytu teisiniu reguliavimu, atitinkami asmenys yra lobistinę įtaką galintys patirti asmenys, todėl jų veikla nelaikoma lobistine.

4. Lobistine veikla nelaikoma įstatymų nustatyta tvarka konsultavimosi su visuomene metu gauti pasiūlymai ir vertinimai.

TPĮ 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad konsultavimasis su visuomene yra teisėkūros iniciatyvas pareiškiančių, teisės aktų projektus rengiančių, teisės aktus priimančių ir (ar) galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą atliekančių subjektų veiksmai, apimantys teisėkūros iniciatyvų, teisės aktų projektų pateikimą visuomenei susipažinti, informavimą apie galiojančio teisinio reguliavimo poveikio ex post vertinimą, taip pat gautų asmenų pasiūlymų vertinimą ir šio vertinimo rezultatų paskelbimą. Apie konsultavimosi pradžią visuomenei yra paskelbiama.

Konsultuojantis su visuomene, kviečiami dalyvauti suinteresuoti asmenys (fiziniai asmenys, ekspertai, asociacijos, nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti subjektai), kuriuos tiesiogiai ar netiesiogiai paveiks ar gali paveikti numatomas teisinis reguliavimas (toliau – suinteresuoti asmenys).

Konsultavimasis su visuomene vykdomas, kai reikia sužinoti suinteresuotų asmenų nuomonę ir pasiūlymus dėl Teisės aktų informacinėje sistemoje (TAIS) paskelbtų teisėkūros iniciatyvų ir teisės aktų projektų ar kitais teisės akto projektą rengiančiai institucijai svarbiais atvejais.

Išimties esmė yra ta, kad pradinė teisės aktų pakeitimų iniciatyva kyla iš institucijos, o ne iš lobisto, todėl tokia veikla nelaikytina lobistine. Atsižvelgiant į tai manytina, kad jei asmuo teikia siūlymus reaguodamas į institucijos iniciatyvą (t. y. pirminė iniciatyva yra būtent institucijos, o ne lobisto), tokia veikla turėtų būti ir toliau laikoma konsultavimusi su visuomene, o ne lobistine veikla. Kartu turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, ar asmuo nevėluoja pateikti savo pasiūlymo institucijai per protingą terminą (t. y. kol institucija vis dar rengia teisės akto projektą ir sutinka įtraukti pateiktus pasiūlymus į rengiamą, pavyzdžiui, Seimo komiteto išvadą).

1 pavyzdys. Lobistas fizinis asmuo, atstovaudamas UAB, raštu žemės ūkio viceministrui išdėstė kritiką dėl konkretaus šios ministerijos srities teisės akto, pateikė argumentus ir konkrečius pasiūlymus dėl atitinkamo teisės akto nuostatų pakeitimo. Konsultavimasis su visuomene šiuo metu nebuvo paskelbtas.

Nagrinėjamame pavyzdyje nurodyta lobisto veikla savo iniciatyva teikiant pastabas ir pasiūlymus dėl teisės aktų ar teisės aktų projektų valstybės ir savivaldybių institucijoms ar įstaigoms (taip pat per TAIS, kai nėra paskelbtas konsultavimasis su visuomene) laikytina lobistine.

2 pavyzdys. Žemės ūkio ministerija parengė teisės akto projektą, paskelbė jį TAIS, nustatė konsultavimosi su visuomene laikotarpį. Atsižvelgdama į tai, asociacija pateikė pastabas ir pasiūlymus.

Šiuo konkrečiu atveju asociacijos veikla nelaikytina lobistine, nes pasiūlymai pateikti nurodytu konsultavimosi su visuomene laikotarpiu.

5.  Lobistine veikla nelaikomas peticijos, referendumo, piliečių įstatymų leidybos iniciatyvos teisės įgyvendinimas įstatymų nustatyta tvarka.

Pasitelkime pavyzdį.

Piliečio peticija Vyriausybei ir Seimui, siūlanti uždrausti azartinius žaidimus Lietuvoje, nebus laikoma lobistine veikla. Daugiau informacijos https://www.peticijos.lt/visos/

6. Lobistine veikla nelaikoma:

  • fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros,

išskyrus atvejus, kai:

  • fizinis asmuo sistemiškai ir nuolat rengia teisės aktų projektus ir siūlo inicijuoti šių teisės aktų projektų svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka ir kai šie teisės aktų projektai rengiami atstovaujant ne savo asmeniniams interesams, arba
  • fizinis asmuo reiškia nuomonę dėl teisėkūros ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms;
  • juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros,

išskyrus atvejus, kai:

  • juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti šio teisės akto projekto svarstymą teisės aktų nustatyta tvarka, arba
  •  kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims ar tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms.

Atpažinti ir įsivertinti, ar asmuo lobistinę įtaką galinčio patirti asmens atžvilgiu vykdė lobistinę veiklą (kurią patyręs pastarasis turi deklaruoti), visų pirma padės 4 lobistinės veiklos kriterijai, kurių išsamų aprašymą galite rasti šiame konsultacijų banke.

1. Subjektiškumas→2. Konkretus teisės aktas→3. Nuomonė dėl teisėkūros→4. Konkretus pasiūlymas

Kai fizinis ar juridinis asmuo kreipiasi į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį ir, remdamasis faktais ir duomenimis: a) išreiškia pagrįstą, objektyvią problematiką ar kritiką dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto nuostatų; b) nurodo, kokios teisės akto ar jo projekto nuostatos turėtų būti (ne)priimtos ar pakeistos, manytina, jog jis siekia daryti įtaką, kad būtų pakeistas teisės aktas, taigi šis asmuo reiškia savo nuomonę dėl teisėkūros.

Plačiau apie išimties dalį, taikomą fiziniam asmeniui.

Tais atvejais, kai nuomonę dėl teisėkūros pareiškia pilietis fizinis asmuo ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant savo asmeniniams interesams, tokia jo veikla nebus laikoma lobistine. Visgi atkreipiame dėmesį, kad nagrinėjamu atveju svarbus fizinio asmens (piliečio) veiklos sistemiškumo faktorius. Trys ir daugiau bandymų per trejus metus daryti įtaką dėl teisėkūros jau galėtų būti vertinami kaip sisteminga, nuolatinė fizinio asmens vykdoma lobistinė veikla, taigi toks asmuo turėtų registruotis lobistu ir šią veiklą deklaruoti.

Pabrėžtina, kad tais atvejais, kai nuomonę dėl teisėkūros reiškia fizinis asmuo (registruotas lobistas) ir ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims (AB, UAB) arba tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms, lobisto veiklai taikomi aukščiausi skaidrumo standartai. Šiam asmeniui nebūtina teikti konkrečių pasiūlymų, pakanka pateikti tik nuomonę dėl teisėkūros. Tokie veiksmai bus laikomi lobistine veikla, kurią asmuo turės deklaruoti.

Plačiau apie išimties dalį dėl juridinių asmenų.

Juridinio asmens vykdoma veikla bus laikoma lobistine, t.y. jo veiklai nebus taikoma išimtis, jeigu:

1. Juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą (veikla atitinka aptartąjį 4 lobistinės veiklos kriterijų).

Kriterijus „Konkretus pasiūlymas“ turi būti suprantamas kaip labai konkretus teisės akto siektinų nuostatų išdėstymas. Tam, kad juridinio asmens prašymas būtų laikytinas lobistine veikla, turi būti nurodytas konkretus teisės aktas, norimo pakeisti dalyko  apibūdinimas ir siektinas išdėstymas.
Komisijos nuomone, konkretus siūlymas tinkamam subjektui (subjektiškumo kriterijus) pakeisti teisės aktą LVĮ nuostatų prasme ir yra laikytinas inicijavimu.

2. Nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims ar  tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms (veikla atitinka aptartąjį 3 lobistinės veiklos kriterijų).

Taigi, juridiniam asmeniui, atstovaujančiam ir (ar) vienijančiam verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms pakanka pateikti nuomonę dėl teisėkūros, kad tokia jo veikla būtų laikoma lobistine.

Tuo tarpu juridinio asmens (AB, UAB) pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nėra laikoma lobistine veikla (šiai veiklai taikoma išimtis). Kitaip tariant, kad AB ar UAB veikla būtų laikoma lobistine, jai nepakanka pateikti nuomonės dėl teisėkūros, bet turi būti teikiamas konkretus pasiūlymas, kaip pakeisti teisės aktą ar jo projektą, arba pateikiamas teisės akto projektas ir siūlymas inicijuoti jo pakeitimą.

Taigi vertinimas, ar lobisto veikla teikiant lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui nuomonę dėl teisėkūros bus laikytina lobistine,  priklauso ne tik nuo kreipimosi turinio, bet ir nuo lobisto teisinio statuso.

Šią lobistinės veiklos išimtį lengviau suprasti padės pavyzdžiai.

1 pavyzdys. Asociacija, atstovaujanti verslo tikslus siekiantiems juridiniams asmenims ir juos vienijanti, el. paštu Aplinkos ministerijos atstovams pateikė kritiką dėl konkretaus šios ministerijos rengto teisės akto nuostatų, prašė kuo skubiau keisti atitinkamą teisės aktą ir nurodė argumentus, kodėl jis turėtų būti pakeistas.

Nagrinėjamu atveju asociacijos veikla būtų lobistinė, nes atitinka 1, 2 ir 3 lobistinės veiklos kriterijus.

2 pavyzdys. Uždaroji akcinė bendrovė susisiekimo ministrui pateikė kritiką dėl jo įsakymu patvirtintos tvarkos, argumentus dėl poreikio keisti šią tvarką ir pasiūlė pakeisti atitinkamu ministro įsakymu patvirtintos tvarkos 7, 14,15 punktus UAB nurodytu būdu.

Šiame pavyzdyje nurodyta lobisto veikla atitinka 1, 2 ir 4 lobistinės veiklos kriterijus, todėl laikytina lobistine.

7. Lobistine veikla nelaikoma specialiuosiuose įstatymuose tiesiogiai nurodytų viešųjų juridinių asmenų veikla, tenkinanti viešąjį interesą.

LVĮ nuostatose kalbama apie atvejus, kai pagal specialiuosius įstatymus veikiantys subjektai, įgyvendindami šiais įstatymais jiems suteiktas teises, gina viešąjį interesą. Šiuo atveju svarbu nustatyti, ar:

  • viešasis juridinis asmuo yra tiesiogiai nurodytas specialiuosiuose įstatymuose (pavyzdžiui, Lietuvos savivaldybių asociacija, Lietuvos advokatūra ir kt.);
  • viešojo juridinio asmens veikla tenkina viešąjį interesą.

Taigi, svarbus ne tik veiklos pobūdis (tenkinti viešąjį interesą), bet ir specialusis subjektas, t. y. specialiuosiuose įstatymuose tiesiogiai įvardytas viešasis juridinis asmuo, įgyvendinantis jam įstatymais suteiktas teises. Asmenų veiklos atitiktis viešajam interesui vertinama kiekvienu konkrečiu atveju.

Šią išimtį padės lengviau suprasti pavyzdys.

Lietuvos savivaldybių asociacija yra viešasis juridinis asmuo, veikiantis pagal specialųjį 1995 m. kovo 28 d. įstatymą Nr. I-833 „Dėl Lietuvos savivaldybių asociacijos pagrindinių nuostatų“. Šio įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad asociacijos nare gali būti kiekviena savivaldybės taryba, priėmusi savo sprendimą. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, savivaldybės taryba atlieka savivaldybių viešojo administravimo funkcijas (tenkina viešąjį interesą).

Atsižvelgiant į pateiktą teisinį reguliavimą, Lietuvos savivaldybių asociacija patenka į šią LVĮ nustatytą išimtį ir jos vykdoma veikla, susijusi su teisėkūros procesu, neturėtų būti laikoma lobistine.

8. Lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie dalyvauja viešuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose, kituose viešuose renginiuose ir (ar) renginiuose, kurie viešai transliuojami.

Šią išimtį padės lengviau suprasti pavyzdžiai.

1 pavyzdys. Juridinis asmuo (asociacija) el. paštu kreipėsi į Aplinkos ministerijos atstovą (lobistinę įtaką galintį patirti asmenį), pateikė prašymą organizuoti susitikimą, kurio metu būtų aptarti šios asociacijos pasiūlymai dėl ministerijos rengiamo teisės akto projekto nuostatų pakeitimo. Juridinio asmens (asociacijos) iniciatyva Aplinkos ministerija organizavo nuotolinį susitikimą per „Microsoft Teams“ programą, susitikimo metu buvo aptarti asociacijos siūlymai dėl ministerijos rengiamo

teisės akto projekto. Asociacija teigė lobistinės veiklos nevykdžiusi, nes pasiūlymus ministerijos atstovams pateikė pačios ministerijos organizuotame viešame susitikime.

Pavyzdyje nurodytu konkrečiu atveju asociacijos veikla yra lobistinė, todėl jai nebūtų taikoma ši LVĮ nustatyta išimtis. Akivaizdu, kad nuotolinis susitikimas per ,,Microsoft Teams“ programą neatitinka viešai transliuojamo viešojo susitikimo sampratos (pavyzdžiui, visuomenė jo negali stebėti internetu ar kt. būdu).

2 pavyzdys. Asociacijos atstovai buvo pakviesti dalyvauti TV forume. Šio viešai transliuojamo renginio metu asociacijos atstovas, kaip ir kiti renginio dalyviai, išsakė renginyje dalyvaujantiems valdžios atstovams asociacijos nuomonę dėl teisėkūros.

Šiuo konkrečiu atveju manytina, kad asociacijos veikla nebūtų laikoma lobistine (galėtų būti taikoma aptariama LVĮ išimtis).

3 pavyzdys. Bendrovė dalyvavo Lietuvos Respublikos Seimo komiteto posėdyje, kuris buvo viešai transliuojamas, ir jame išsakė pasiūlymus dėl Bendrovės iniciatyva teikiamo teisės akto keitimo.

Tokiai bendrovės veiklai būtų taikytina atitinkama išimtis ir tai nebūtų laikoma lobistine veikla.

9.  Lobistine veikla nelaikoma asmenų veikla, kai jie viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje.

Vadovaujantis Visuomenės informavimo įstatymu, visuomenės informavimo priemonė – laikraštis, žurnalas, biuletenis ar kitas leidinys, knyga, televizijos programa, radijo programa, kino ar kita garso ir vaizdo studijų produkcija, informacinės visuomenės informavimo priemonė ir kita priemonė, kuria viešai skleidžiama informacija. Pagal šį įstatymą, visuomenės informavimo priemonei nepriskiriamas oficialus, techninis ir tarnybinis dokumentas, vertybiniai popieriai.

Taigi šiuo atveju viešai socialiniuose tinkluose visiems prieinamos informacijos pateikimas taip pat nelaikomas lobistine veikla.

1 pavyzdys. Lobistas asociacija raštu Finansų ministerijos atstovams pateikė pasiūlymus dėl konkretaus šios ministerijos rengto teisės akto nuostatų pakeitimo. Informaciją apie tai, kad kreipėsi į lobistinę įtaką galinčius patirti asmenis raštu su pasiūlymais, lobistas paskelbė ir savo interneto svetainėje, bet atitinkamos savo veiklos LVĮ nustatyta tvarka nedeklaravo.

Pabrėžtina, kad ši LVĮ nustatyta išimtis taikytina tais atvejais, kai asmenys viešai skleidžia informaciją visuomenės informavimo priemonėje pagal jau aptartą teisinį reguliavimą.

Nagrinėjamu atveju asociacija raštu tiesiogiai kreipėsi į Finansų ministerijos atstovus su pasiūlymais dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimų ir toks kreipimasis nėra laikytinas visuomenės informavimu per visuomenės informavimo priemones. Taigi asociacijos veikla yra lobistinė ir jai išimtis nebūtų taikoma.

2 pavyzdys. Fizinis asmuo savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje antrą kartą per einamuosius metus išdėstė ir paskelbė kreipimąsi į sveikatos ministrą dėl konkretaus šio ministro įsakymu patvirtinto teisės akto nuostatų pakeitimo.

Nagrinėjamu atveju pilietis į sveikatos ministrą su pasiūlymais dėl teisės akto nuostatų pakeitimo nesikreipė, o kreipimosi tekstą tiesiog viešai paskelbė savo asmeninėje socialinio tinklo paskyroje, todėl jo veikla nebūtų lobistinė ir jai būtų taikoma atitinkama išimtis.

10. Lobistine veikla nelaikoma politinių partijų veikla.

Politinių (ne tik parlamentinių) partijų pasiūlymai dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo nėra laikytini lobistine veikla.

11. Lobistine veikla nelaikoma viešosios naudos nevyriausybinių organizacijų veikla.

Pabrėžtina, kad ši LVĮ nustatyta išimtis taikoma ne visoms nevyriausybinėms organizacijoms. NVO plėtros įstatyme apibrėžta, kad viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – tai nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik jos dalyviams, bet ir visuomenei, ir kuri pripažinta atitinkančia šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus.

Nevyriausybinės organizacijos pripažįstamos viešosios naudos nevyriausybinėmis organizacijomis Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (NVO plėtros įstatymo 8 straipsnio 1 dalis).

Taigi, LVĮ 7 straipsnio 11 punkto išimtis būtų taikoma ir nevyriausybinės organizacijos veikla dalyvaujant teisėkūroje būtų nelaikoma lobistine veikla, jei nevyriausybinė organizacija Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka yra pripažinta viešosios naudos nevyriausybine organizacija.

12. Lobistine veikla nelaikoma religinių bendruomenių ir bendrijų veikla bendradarbiaujant su kompetentingomis valstybės institucijomis švietimo, kultūros, šeimos, socialiniais, dorovės ir žmogaus orumo apsaugos klausimais.

Jei religinės bendruomenės veikla būtų susijusi su klausimais, kurie nustatyti šioje LVĮ išimtyje, tokia jos veikla nebūtų lobistinė, bet jei religinė bendruomenė teiktų pasiūlymus dėl teisės aktų, kurie susiję su pačios religinės bendruomenės interesais (mokesčių, nekilnojamojo turto klausimai ar kt.), tokiu atveju tai būtų laikoma lobistine veikla.

Plačiau apie išimties dalį dėl juridinių asmenų.

Juridinio asmens vykdoma veikla bus laikoma lobistine, t. y. jo veiklai nebus taikoma išimtis, jeigu:

1. Juridinis asmuo parengia konkretų teisės akto projektą (veikla atitinka aptartąjį 4 lobistinės veiklos kriterijų).

Kriterijus „Konkretus pasiūlymas“ turi būti suprantamas kaip labai konkretus teisės akto siektinų nuostatų išdėstymas. Tam, kad juridinio asmens prašymas būtų laikytinas lobistine veikla, turi būti nurodytas konkretus teisės aktas, norimo pakeisti dalyko apibūdinimas ir siektinas išdėstymas.

Komisijos nuomone, konkretus siūlymas tinkamam subjektui (subjektiškumo kriterijus) pakeisti teisės aktą LVĮ nuostatų prasme ir yra laikytinas inicijavimu.

2. Nuomonę dėl teisėkūros reiškia juridinis asmuo, kuris atstovauja ir (ar) vienija verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims ar
tokius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms (veikla atitinka aptartąjį 3 lobistinės veiklos kriterijų).

Taigi, juridiniam asmeniui, atstovaujančiam ir (ar) vienijančiam verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis vienijančioms
asociacijoms pakanka pateikti nuomonę dėl teisėkūros, kad tokia jo veikla būtų laikoma lobistine.

Tuo tarpu juridinio asmens (AB, UAB) pareikšta nuomonė dėl teisėkūros nėra laikoma lobistine veikla (šiai veiklai taikoma išimtis). Kitaip tariant, kad AB ar UAB veikla būtų laikoma lobistine, jai nepakanka pateikti nuomonės dėl teisėkūros, bet turi būti teikiamas konkretus pasiūlymas, kaip pakeisti teisės aktą ar jo projektą, arba pateikiamas teisės akto projektas ir siūlymas inicijuoti jo pakeitimą.

Taigi vertinimas, ar lobisto veikla teikiant lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui nuomonę dėl teisėkūros bus laikytina lobistine,
priklauso ne tik nuo kreipimosi turinio, bet ir nuo lobisto teisinio statuso.

 Sužinokite daugiau