Kad geriau suprastume, kas yra lobistinė veikla, išskyrėme 4 lobistinės veiklos kriterijus: 

  1. SubjektiškumasĮ lobistinę įtaką galintį patirti asmenį pagal kompetenciją kreipėsi lobistas.
  2. Konkretus teisės aktas ar jo projektasLobistas į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį kreipėsi dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto. 
  3. Nuomonė dėl teisėkūrosLobistas, kreipdamasis į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto, pateikė kritiką ir (ar) nurodė kokios teisės akto ar jo projekto nuostatos turėtų būti priimtos arba nepriimtos ar pakeistos. 
  4. Konkretus pasiūlymasLobistas lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui pateikė ne tik nuomonę dėl teisėkūros, bet ir konkretų pasiūlymą, kaip pakeisti teisės aktą ar jo projektą, arba pateikė teisės akto projektą ir siūlė jį inicijuoti. 

Aptarsime kiekvieną kriterijų atskirai:

Kas yra subjektiškumas

Pirmasis lobistinės veiklos atpažinimo – subjektiškumo kriterijus reiškia, kad į Jus, kaip į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį, dalyvaujantį rengiant, svarstant, priimant teisės aktą ar teisės akto projektą, pagal kompetenciją dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto gali būti nukreipti lobisto veiksmai. 

1 pavyzdys. Į aplinkos ministrą raštu kreipėsi asociacija, siūlydama pakeisti konkrečią Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo nuostatą. Šiuo atveju asociacijos veikla atitinka subjektiškumo kriterijų, nes aplinkos ministras kompetentingas inicijuoti šio įstatymo pakeitimus.  

2 pavyzdys. Į žemės ūkio ministrą raštu kreipiasi asociacija dėl Pagalbos kokybiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai skatinti teikimo taisyklių, patvirtintų šio ministro įsakymu, nuostatų pakeitimo. Šiuo atveju asociacijos veiksmai dėl teisėkūros yra nukreipti į ministrą pagal kompetenciją, o tai atitinka mūsų aptariamą subjektiškumo kriterijų. 

Konkretus teisės aktas ar jo projektas

Šis kriterijus parodo, kad lobistine veikla laikytinas siekis daryti įtaką dėl konkretaus teisės akto ar jo projekto, – t. y. konkretūs veiksmai, kuriais siekiama paveikti lobistinę įtaką galintį patirti asmenį (ar daugiau asmenų), kad būtų priimtas ar nepriimtas tam tikras teisės aktas ar jo projektas ar kad teisės aktas būtų suformuluotas vienu ar kitu būdu

Iš kreipimosi turinio turi būti aišku, dėl kokio teisės akto ar jo projekto yra kreipiamasi. Šiuo atveju nebūtinai turi būti tiesiogiai nurodytas tikslus ir visas teisės akto ar jo projekto pavadinimas, jo priėmimo data, registracijos numeris, bet neturi kilti abejonių, neaiškumų, dėl kokio teisės akto kreiptasi.  

1 pavyzdys. Asociacijos vadovas elektroniniu laišku kreipėsi į ekonomikos ir inovacijų ministrą. Laiške nurodė, kad jo netenkina šios ministerijos vykdoma politika, o ministro įsakymais tvirtinami teisės aktai turi trūkumų. Laiške išdėstyta tik kritika, konkretus teisės aktas nenurodytas. 

Šiuo atveju matyti, kad į ministrą nebuvo kreipiamasi dėl konkretaus teisės akto, todėl tokia veikla nebūtų laikytina lobistine. 

2 pavyzdys. Asociacija raštu kreipėsi į žemės ūkio ministrą dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano intervencinės priemonės „Investicijos į žemės ūkio valdas“ įgyvendinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu, 24 punkto nuostatų pakeitimo. Šiuo atveju yra akivaizdu, kad minėtoji asociacija į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį kreipėsi dėl konkretaus teisės akto nuostatų pakeitimo. 

Nuomonė dėl teisėkūros

Atkreipiame dėmesį: vertinimas, ar lobisto veikla teikiant lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui nuomonę dėl teisėkūros bus laikytina lobistine, priklauso ne tik nuo kreipimosi turinio, bet ir nuo lobisto teisinio statuso. 

Lobistas, kreipdamasis į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį, gali:  

• išdėstyti problematiką ir (ar) kritiką dėl teisėkūros.

• nurodyti, kokios konkretaus teisės akto ar jo projekto nuostatos turėtų būti (ne)priimtos ar pakeistos. 

Svarbu įsidėmėti, kad bendros problemos iškėlimas nenurodant, kokios teisės akto ar jo projekto nuostatos turėtų būti (ne)priimtos ar pakeistos, nėra laikytinas lobistine veikla.  

Kai asmuo kreipiasi į lobistinę įtaką galintį patirti asmenį ir, pateikia pagrįstą, objektyvią problematiką ir (ar) kritiką dėl: 

a) konkretaus teisės akto ar jo projekto nuostatų; 

b) nurodo, kokios teisės akto ar jo projekto nuostatos turėtų būti (ne)priimtos ar pakeistos, 

manytina, jog  jis siekia daryti įtaką, kad būtų pakeistas teisės aktas. Taigi šis asmuo reiškia savo nuomonę dėl teisėkūros

1 pavyzdys. Lobistas akcinė bendrovė (AB) el. paštu kreipėsi į Seimo narį dėl konkretaus įstatymo projekto. Pateikė problematiką ir nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, turi būti pakeistos šio teisės akto 4 straipsnio nuostatos. 

Šiuo atveju AB pateikė nuomonę dėl teisėkūros, o tai atitinka trečiąjį lobistinės veiklos kriterijų. 

2 pavyzdys. Lobistas asociacija raštu aplinkos ministrui pateikė kritiką dėl Miškų įstatymo nuostatų pakeitimo projekto ir prašė pakeisti konkrečias jo nuostatas.  

 Šiuo atveju asociacija išdėstė savo nuomonę dėl teisėkūros. 

Konkretus pasiūlymas 

Lobistas lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui pateikė ne tik nuomonę dėl teisėkūros, bet ir konkretų pasiūlymą, kaip pakeisti teisės aktą ar jo projektą, arba pateikė teisės akto projektą ir siūlė inicijuoti jo pakeitimą.  

Nors aptariamas kriterijus yra glaudžiai susijęs su trečiuoju kriterijumi ,,Nuomonė dėl teisėkūros“, visgi yra esminis skirtumas, ‒ tais atvejais, kai verslo tikslų siekiantys juridiniai asmenys (AB, UAB) lobistinę įtaką galinčiam patirti asmeniui pateikia ne tik nuomonę dėl teisėkūros, bet ir konkretų pasiūlymą, kaip pakeisti teisės aktą ar jo projektą, arba pateikia teisės akto projektą ir siūlo inicijuoti jo pakeitimą, yra peržengiama ,,nuomonės dėl teisėkūros“ sąvokos riba ir tokia asmenų veikla vertintina kaip lobistinė. 

Pabrėžtina, kad sąvoka konkretus pasiūlymas turi būti suprantama kaip labai konkretus siektinų teisės akto nuostatų išdėstymas. Tam, kad juridinio asmens (AB, UAB) prašymas būtų laikytinas lobistine veikla, turi būti nurodytas konkretus teisės aktas, norimo pakeisti dalyko apibūdinimas ir siektinas išdėstymas. Konkretus pasiūlymas tinkamam subjektui pakeisti teisės aktą ar jo projektą LVĮ nuostatų prasme yra laikytinas prašymu inicijuoti šio teisės akto ar jo projekto pakeitimą.  

1 pavyzdys. Lobistas akcinė bendrovė ekonomikos ir inovacijų ministrui išsiuntė raštą, kuriame išdėstė siūlomus Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus ir prašė inicijuoti rašte nurodytų pakeitimų priėmimą. 

Šiuo atveju vertintina, kad lobistas pateikė konkrečius pasiūlymus ir prašė inicijuoti jų pakeitimą, o tai atitinka 4-ąjį lobistinės veiklos kriterijų. 

2 pavyzdys. Lobistas akcinė bendrovė ekonomikos ir inovacijų ministrui pateikė Alkoholio kontrolės įstatymo projektą ir prašė inicijuoti jo pakeitimą. 

Šiuo atveju bendrovės veikla taip pat atitinka 4-ąjį lobistinės veiklos kriterijų. 

Apibendrinimas

Apibendrinant lobistinės veiklos kriterijus, pateikiame lentelę, kurioje nurodytos lobistinės veiklos kriterijų reikšmės. Ši lentelė padės lengviau suprasti, kokius kriterijus atitinkanti lobisto (fizinio ar juridinio asmens) veikla galėtų būti laikoma lobistine. 

Asmenų veikla laikytina lobistine, jei: 

Lobistas  Lobistinės veiklos kriterijai ir jų reikšmė  Pastabos 
   Subjektiškumas     Konkretus  teisės aktas ar jo projektas     3.  Nuomonė dėl  teisėkūros     4.  Konkretus pasiūlymas    
Fizinis asmuo     Nebūtina  Lobistine veikla bus laikoma 1+2+3 (ir / ar) 4 kriterijus atitinkanti veikla 
AB, UAB  Nebūtina  Lobistine veikla bus laikoma 1+2+4 kriterijus atitinkanti veikla 
Asociacija  Nebūtina  Lobistine veikla bus laikoma  1+2+3 (ir / ar) 4 kriterijus atitinkanti veikla 

Svarbu įsidėmėti:  

  1. atpažįstant, ar asmenų veikla yra lobistinė, pirmieji du kriterijai yra privalomi; 
  2. lobisto fizinio asmens, atstovaujančio verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims arba verslo tikslų siekiančius juridinius  asmenis vienijančioms asociacijoms, veikla laikytina lobistine, jei atitinka 1 + 2 + 3 (ir / ar) 4 kriterijus; 
  3. lobisto juridinio asmens, atstovaujančio ir (ar) vienijančio verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims (AB, UAB), veikla laikytina lobistine, jei atitinka 1 + 2 + 4 arba 1 + 2 + 3 + 4 kriterijus;  
  4. svarbu įsidėmėti, kad jei AB ar UAB veikla atitiktų 1 + 2 + 3 kriterijus, tai nebūtų laikoma lobistine veikla; 
  5. lobisto juridinio asmens, atstovaujančio ir (ar) vienijančio verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis vienijančioms asociacijoms, veikla laikytina lobistine, kai atitinka 1 + 2 + 3 (ir / ar) 4 kriterijus; 
  6. svarbu įsidėmėti, kad 4 kriterijus nebūtinas tam, kad atitinkamo lobisto veikla būtų laikoma lobistine. Šis kriterijus būtinas tik pripažįstant, kad AB ar UAB vykdo lobistinę veiklą.