2021-04-14

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (VVSK) bendru sutarimu pritarė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) praėjusių metų veiklos ataskaitai. Sprendimas priimtas trečiadienį vykusiame VVSK posėdyje, atliekant VTEK veiklos parlamentinę kontrolę.

Pristatydamas pernai metų veiklos rezultatus, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas akcentavo, kad, 2020-ieji buvo įdirbio metai. Jo teigimu, būdama nedidelė įstaiga, kurioje dirba 5 nariai ir 25 sekretoriato darbuotojai, VTEK ne tik pasirengė naujai priimtų įstatymų įgyvendinimui, vykdė mokymus, konsultavo, teikė rekomendacijas bei intensyviai formavo tarnybinės etikos politiką, bet įgyvendino ir du didžiulius projektus – sukūrė bei įdiegė Privačių interesų registrą (PINREG), skirtą deklaravimui ir kontrolei, bei Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS), skirtą lobistinės veiklos viešumo užtikrinimui.

Detaliau VTEK veiklos rezultatus apžvelgė VTEK pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė.  

VVSK pirmininkas Ričardas Juška teigė, jog ataskaitos teikimo metu klausimų nekyla. „Norėčiau padėkoti komiteto narių vardu: padarėte praėjusiais metais didžiulį darbą, džiaugiamės tais rezultatais, bendrai pasiektais, ir pritariam ataskaitai. Manau, kad galiu visų mūsų vardu palinkėti sėkmės šiais metais pasiekti tuos tikslus, kuriuos patys sau užsibrėžėte, o praėjusių metų darbas ir pasiekti rezultatai nuteikia optimistiškai – kad tikrai padarysite, – nes jau padarėte daugiau, nei užsibrėžėte“, – sakė VVSK vadovas.

Susipažinti su VTEK veiklos ataskaita:

Žiūrėti VVSK posėdžio įrašą:

VTEK informacija

2021-04-13

Sovietmečio šešėliai, tradicijų nebuvimas, nepakankamos žinios ir nepasitikėjimas – tai tik keletas galimų priežasčių, kodėl į lobistinę veiklą vis dar žiūrima neigiamai, nors ji Lietuvoje legali jau 20 metų.

Demokratiniai procesai – per nedemokratinę prizmę

„Sovietinėje valdžioje gyvenę žmonės buvo pratinami, kad spausti valdžios negalima, nes valdžia žino, kaip viską reikia daryti ir pati priima sprendimus. Tokiu atveju visuomenei nelieka nieko kito, tik piktintis arba susitaikyti su priimtais sprendimais“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

Esą, dar viena priežastis – kalbinė. „Svarbūs ir semantiniai dalykai, nes pats žodis „lobizmas“ daugeliui yra nežinomas, nelietuviškas, neturintis geros konotacijos. Poveikis teisėkūrai, dalyvavimas teisėkūroje, interesų grupės ar suinteresuotos grupės – pagal savo prasmę būtų tas pats, bet asociacijas keltų jau kitokias“, – svarsto A. Romanovskis.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas Ričardas Juška neigiamo požiūrio į lobizmą priežastis taip pat įžvelgia praeityje. „Gyvenome sistemoje be sąvokų „verslininkas“, „akcijos“, „lobistai“. Keičiasi kartos ir supratimas. Tai turėtų vykti daug sparčiau“ – teigia Seimo narys.

Jo manymu, būtina informuoti visuomenę apie lobistų ir politikų veiklos rezultatus – atvejus, kai lobistų indėlis į teisėkūrą atnešė naudos visai visuomenei. „Per du paskutinius dešimtmečius tikriausiai nerasime nė vieno plačiai nušviesto gero pavyzdžio. O jų buvo tikrai daug, tuo neabejoju. Ir tai yra blogai. Taip ir naudojamės tuo, ką paveldėjome ir nekuriame Lietuvos ateičiai reikalingo domėjimosi dėl svarbių santykių su lobistais. Neviešiname gerų pavyzdžių ir pasiektos naudos atskirose srityse. Daugelis tapatina lobistus tik su verslo atstovavimu, bet tai gali būti ir asocijuotos struktūros, pavyzdžiui sodininkai, sportininkai, kultūros atstovai“ – sako R. Juška.

Dėl viešumo būtinybės pritaria ir Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas Algirdas Stončaitis. „Viešumas leidžia kiekvienam piliečiui objektyviai susipažinti su teisėkūros procesu, jame dalyvavusiais asmenimis ir jų teiktais pasiūlymais. Tai leidžia įvertinti sprendimų priėmimo skaidrumą ir eliminuoja nuomonę apie galimai darytą  neteisėtą įtaką dėl teisės aktų nuostatų rengimo konkrečiai suinteresuotų asmenų grupei. Nepakankamas lobistinės veiklos reguliavimas, per siauras lobistais laikomų asmenų ratas, stebima ne visada teigiama suinteresuotų asmenų įtaka bei etikos normų nesilaikymas teisėkūros procese sukūrė įspūdį, kad ne visos interesų grupės turi vienodas galimybes įsitraukti į sprendimų priėmimą“, – teigia politikas.

Demokratija – tai įsiklausymas

Būtent valdžia turi pasitikėti visuomene – tokios nuomonės laikosi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, buvęs premjeras, o dabar verslo konsultantas Aleksandras Abišala. Jo manymu, neigiamas požiūris į lobizmą susidarė dėl tokio pasitikėjimo trūkumo ir politinių tradicijų nebuvimo. „Visų pirma, visuomenė turi nuomonę, kuri valdžiai galėtų praversti. Antra, nemažai dalykų visuomenė gali tvarkytis be valdžios nurodymų ar sprendimų. Nepasitikėdama visuomene, valdžia nepriima jos grupių nuomonių, kurios dažnai ir reiškiamos per lobizmą. Valdžia vis dar galvoja, kad ji viena žino, kaip reikia gyventi. Demokratija yra ne tiktai išsirinkti ar nubalsuoti referendume, bet ir klausytis. Nebūtinai tik daugumos – mažumų taip pat, nes kai kurios grupės turi labai specifinių interesų, kuriuos, natūralu, valdžiai ne taip lengva suvokti“, – sako A. Abišala.

Anot jo, teigiamą nuomonę padėtų formuoti ne tik efektyvesnė pačių lobistų veikla, tačiau ir bendras sutikimas, kad poveikį teisėkūrai turi daryti ne pavieniai asmenys, bet organizacijos, atstovaujančios tam tikrą bendrą interesą. Esą, taip liktų mažiau erdvės šešėliniams susitikimams.

Keletą pastarųjų metų registruotais lobistais galėjo tapti tik fiziniai asmenys. Šiemet tokia galimybė atsirado ir juridiniams asmenims. Lobistinę veiklą prižiūrinčios Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenimis, vien per tris šių metų mėnesius tuo pasinaudojo per 70 įvairių asociacijų, bendrovių ir įmonių. Taigi šiuo metu kas trečias registruotas lobistas yra juridinis asmuo.

Ne visi darantys įtaką teisėkūrai – lobistai

Dar viena šiųmetė naujiena – įtakdariai teisėkūrai. Tokių asmenų šiai  dienai – beveik 30. Įtakdariais teisėkūrai gali savanoriškai registruotis tie, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas – pavyzdžiui, nevyriausybinės organizacijos. Tai kelia ir nemažai diskusijų.

A. Romanovskio teigimu, registruotų lobistų skaičiai neatspindi realios situacijos, nes poveikį įstatymų leidybai iš tiesų daro kur kas daugiau žmonių ir organizacijų. „Tikslas turėtų būti matyti visus dalyvaujančius teisėkūroje – nepriklausomai nuo to, kokia jų veiklos forma, ką jie atstovauja. Tie, kurie neprivalo būti lobistais, gali savanoriškai deklaruoti poveikio darymą įstatymų leidybai, nors pagal turinį tai yra visiškai tas pats, kas lobistinė veikla. Tačiau vieni deklaruoja poveikį įstatymų leidybai, kiti deklaruoja lobizmą. Vieni gali savanoriškai pranešti apie tokį veiksmą, nors neprivalo to daryti, kiti privalo tai padaryti, turi gauti leidimą, sumokėti valstybės rinkliavą, juos turi patikrinti“, – vardija Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas.

„Dėl nevyriausybinių organizacijų nusistatymo būti priskirtiems prie lobistų ateityje galimai reikės platesnių diskusijų“, – sako Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Stončaitis.

Anot jo, dar anksti vertinti naująjį reglamentavimą. „Kol nėra ilgesnės naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymo įgyvendinimo praktikos, sunku išsamiai ir objektyviai įvertinti visas situacijas, ypač įvertinant, kad, pagal Lietuvos korupcijos žemėlapio duomenis, į trejetuką siekiančių daryti įtaką sprendimų priėmimui patenka asociacijos ir nevyriausybinės organizacijos. Įtakdarių teisėkūrai naujovė yra inovatyvi ir suteikia papildomą galimybę asmenims dalyvauti teisėkūros procese, užtikrinant jo skaidrumą bei gerinant kokybę“, – sako Seimo narys.

Teigiamai šią naujovę vertina ir Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas R. Juška. Jo teigimu, natūralu, kad nežinojimas, kaip žengti pirmuosius žingsnius, kelia abejonių. „Įtakdariai – nauja sąvoka įstatyme. Tačiau reikia pasidžiaugti, jeigu tokių žmonių – aktyvių ir neabejingų – bus kuo daugiau. Juos reikia gerbti ir skatinti už pozicijos bei kompetencijos turėjimą, laiko aukojimą, siekį tuo pasidalinti teisėkūros kūrimo procesuose. Lobistų ir įtakdarių atskyrimas naujoje įstatymo redakcijoje pakankamai aiškus, tačiau jei kam kyla abejonių, yra sudaryta galimybė pasitarti ir su lobistinę veiklą prižiūrinčia Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija. Visi kartu siekiame tik gero, todėl, atsiradus galimoms diskusijoms dėl naujo įstatymo tobulinimo, išeitį tikrai rasime“, – sako komiteto pirmininkas.

Siekis – skaidrumo įpročiai

VTEK pirmininko pavaduotojos Evelinos Matulaitienės teigimu, pasikeitusio reglamentavimo tikslas – užtikrinti lobistų veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai bei įgyvendinti pažeidimų prevenciją.

„Manome, kad naujasis reguliavimas padės kurti naujus skaidrumo įpročius. Stebime ženkliai išaugusį besiregistruojančių asmenų skaičių, vis dėlto reali reguliavimo nauda turėtų būti vertinama ne pagal jį, o pagal pateiktas deklaracijas, kurių vien per šių metų pirmąjį ketvirtį pateikta tik šiek tiek mažiau nei per visus praėjusius metus. Mokymų, diskusijų metu, žiniasklaidos priemonėse pastebime, kad visuomenėje lobistinė veikla vis dar vertinama neigiamai. Dėl to VTEK šiais metais skiria ypatingą dėmesį išaiškinimui, kad skaidri lobistinė veikla yra skatintinas reiškinys, o viešojo sektoriaus atstovai neturėtų vengti susitikti su lobistais ir tokią veiklą deklaruoti. Susitikimas su lobistu jokiu būdu nereiškia, kad dėl to politikas ar valstybės tarnautojas turi privatų interesą. VTEK deda visas pastangas, kad svarbiausi principai būtų žinomi abiem pusėms. Labai daug klausimų ar abejonių šiuo metu kyla tiesiog dėl įstatymo nežinojimo“, – teigia VTEK narė.

Lobistinės veiklos įstatymas Lietuvoje veikia nuo 2001 metų. Per tą laiką jis buvo taisytas keturis kartus. Tris iš jų – išdėstytas nauja redakcija. Paskutinioji įsigaliojo šių metų sausį. Tuo metu įtakdarių teisėkūrai veiklą reglamentuoja šiųmečiai Teisėkūros pagrindų įstatymo pakeitimai.

Lobistų ir įtakdarių teisėkūrai veiklą prižiūri VTEK.

VTEK informacija

2021-04-09

Ketvirtadienį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) surengė nuotolinę diskusiją „Skaidraus lobizmo link”. Joje dalyvavo apie 40 asmenų – registruotų lobistų, asociacijų ir viešojo sektoriaus atstovų.

Sveikindamas susirinkusius, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas teigė, kad tokios diskusijos reikėjo jau seniai, mat praėjusį kartą lobistinės veiklos tema diskutuota Seime, kai buvo kuriama naujoji Lobistinės veiklos įstatymo redakcija. „Noriu padėkoti visiems, kurie sutiko diskutuoti šiandien, o ypatingai – lobistams, kurie yra užsiregistravę arba kaip fiziniai asmenys, arba yra juridinio asmens, įtraukto į lobistų sąrašą, atstovai. Matau jus kaip skaidrios teisėkūros patriotus: jūs deklaruojate savo vykdomą lobistinę veiklą, teikiate teisės aktų iniciatyvas ir populiarinate lobizmo institutą“ – sakė VTEK vadovas.

Jis akcentavo, kad VTEK stengiasi suteikti visą pagalbą lobistinės veiklos klausimais, nuolat konsultuoja, vykdo prevenciją ir priežiūrą. „Yra daug pozityvių dalykų, tačiau, žinoma, yra ir nemaža dalis šešėlinio lobizmo, kurį reikia apčiuopti. Prieš porą metų buvo įkurtas Lobistinės veiklos priežiūros skyrius, taip pat dėjome visas pastangas, kad būtų sukurti poįstatyminiai teisės aktai, nauja informacinių technologijų platforma ir šiuo metu jau trys mėnesiai, kai veikia sistema SKAIDRIS, o registruotų lobistų jau turime beveik 200. Norime, kad teisėkūra būtų kuo skaidresnė“, – teigė E. Sakalauskas.

Lobistinės veiklos priežiūrą Komisijoje kuruojantis VTEK narys Martinas Žaltauskas akcentavo, kad lobizmą reikia suvokti kaip teigiamą reiškinį. „Visi turime žaisti pagal tas pačias taisykles – Lobistinės veiklos įstatymą (LVĮ) – ir svarbiausia, kad visi būtume jomis patenkinti: tiek lobistai, tiek tie, kuriems yra daroma lobistinė įtaka, tiek VTEK. Kadangi mes, kaip priežiūros institucija, tikrai nesame visažiniai, tai šiam tikslui ir surengėme diskusiją, kurioje tikimės aptarti visus rūpimus klausimus ir pabandyti tuos atsakymus atrasti. Svarbu suvokti, kad lobizmas nėra neigiamas reiškinys, o priešingai – kad tai yra galimybė priimti tinkamus sprendimus išgirdus įvairias nuomones ir argumentus. Tą matėte ir mūsų naujoje skrajutėje: pats pirmas dalykas – „nevenk lobistų“, nes kai iš jų sužinai skirtingų nuomonių, tai gali priiminėti teigiamus sprendimus“, – sakė VTEK narys.

Trumpais pranešimais pasidalijo registruotas lobistas Šarūnas Frolenko bei vidaus reikalų ministrės patarėjas dr. Raimundas Kalesnykas. Pirmasis akcentavo, kad dabartinis lobistinės veiklos reguliavimas yra pernelyg painus ir įsivyrauja tendencija, jog su lobistais bijoma bendrauti, vengiama dialogo. Jis taip pat pakvietė tobulinti esamą teisinį reguliavimą ir, atsisakant atskiro įstatymo, integruoti lobistinės veiklos reguliavimą į Teisėkūros pagrindų įstatymą (TPĮ). Esą, šie teisės aktai neturėtų vienas kitam prieštarauti ir būti harmoningi, nes pastarasis kalba apie teisėkūros atvirumą, kai LVĮ jį užveria. Š.Frolenko teigimu, dabartinis teisinis reguliavimas veda biurokratijos ir kontrolės, bet ne skaidrumo link. Esą, skaidrumo tikslų galima pasiekti kitomis priemonėmis.

Dr. R. Kalesnykas kėlė klausimą, kokį lobizmo modelį kuriame Lietuvoje. „Buvome vieni iš pirmųjų valstybių Europoje, kuri įtvirtino lobizmo reguliavimą. Šiai dienai turime du teisės aktus – LVĮ ir TPĮ, – kurie daro žingsnį tam tikro lobizmo modelio atsiradimo link. Manau, kad šiuo atveju neturėtume į šalį nustumti ir naujos Korupcijos prevencijos įstatymo redakcijos, kur išplečiamas organizacijos kultūros formavimo turinys. Džiugu, kad lobizmo modulio kūrimo prielaidas ir turinį formuoja VTEK per savo praktiką“, – sakė teisės profesorius. Jo teigimu, sistema SKAIDRIS – geras skaitmeninis įrankis, leidžiantis atsakyti į daug klausimų ir lobistams, ir VTEK, ir visuomenei, kuri gali pasitikrinti, ar teisėkūros procesai atspindi jos lūkesčius.

Dr. R. Kalesnykas taip pat iškėlė klausimą, koks turėtų būti lobisto profilis Lietuvoje. Esą, šiuo atveju reikėtų atsižvelgti ir į kompetencijas, gebėjimus, įgūdžius bei į tam tikrą veiklos mechanizmą. Jo teigimu, dar vienas svarbus lobizmo modelio elementas – geros teisėkūros instrumentas (angl. good lawmaking): lobizmas turėtų prisidėti prie teisėkūros, kuri apimtų ir atvirumą, ir efektyvumą, ir reagavimą į tam tikrus visuomenės pokyčius.

Prasidėjus diskusijai, dalyviai išsakė mintis apie galiojantį teisinį reguliavimą, jo efektyvumą bei lobizmo sampratą.

Lietuvos verslo konfederacijos, kuri yra ir registruota lobistė, prezidentas Andrius Romanovskis sakė, kad vyrauja du požiūriai į lobizmą. „Pirmasis: kai valstybės interesas – geras įstatymų leidybos procesas; antrasis: kai reikia viską sukontroliuoti – sakyčiau, policinis, nors su policija nieko bendro neturintis. Tada kyla klausimas, koks atskaitos taškas. Manau, kad Lietuvoje mes turime – ir kolegos lobistai tikriausiai pritars – antrąjį požiūrį ir nuo jo atsispiriant vykdomas visas reguliavimas: kaip viską sukontroliuoti ir susekti“. Jo teigimu, to rezultatas – reguliavimas verslo subjektų ir jį atstovaujančių asociacijų, kai visi kiti įtaką darantys asmenys nėra reguliuojami. Esą, jei reguliavimas turi daugybę išimčių, kyla klausimas, kokie skaidrumo tikslai yra pasiekiami.

Lietuvos darbdavių konfederacijos vadovo Dano Arlausko teigimu, teisės aktais neįmanoma sureguliuoti taip, kad visiems būtų viskas aišku. „Reikia vadovautis sveika nuovoka: ar tai yra asmeninis interesas, siekiant pasipelnyti, ar tai pilietinės visuomenės atstovo bendro gėrio kūrimas. Mes turime eiti prie konceptualaus lobizmo sampratos”, – sakė D. Arlauskas. Jo manymu, svarbu ir tai, kad VTEK nori atlikti tarpininko vaidmenį.

Asociacijos Investors’ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė sakė matanti kitokį lobistinės veiklos reguliavimo Lietuvoje modelį. „Beveik buvau įrodžiusi, kad lobistus reikia palikti prie Teisėkūros pagrindų įstatymo, pagal kurį būtumėme veikę kaip teisėkūros dalyviai, o lobistais palikti tik profesionalius lobistus -tuos, kurie iš tikrųjų dirba tą darbą“, – teigė ji.

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojos Rūtos Kaziliūnaitės teigimu, jų institucijos požiūris nėra nutolęs nuo kitų diskusijos dalyvių. „Manom, kad yra bendras interesas visų pirma – teisėta lobistinė veikla, kurią laikom vertybe ir normalios demokratinės visuomenės teisėkūros proceso sudėtine dalim, jos atribojimas nuo už teisėtos lobistinės veiklos ribų vykstančių procesų, o tais atvejais, jeigu tai yra susiję su neteisėto atlygio gavimu už neleistinos įtakos darymą, – ir nuo tam tikrų nusikalstamų veikų, kaip jos aprašytos Baudžiamajame kodekse: taip, kad šis atribojimas visiems duotų naudos ir ta praktika, tikimės, ta linkme ir formuosis. Vertingiausias sprendimas – informuotas sprendimas, tačiau tą informuotumą suprantame dviem aspektais. Visų pirma, kad toks sprendimas turėtų būti priimamas išklausius visus argumentus, įskaitant ir lobistų. Kitas dalykas – visi sprendimų priėmime dalyvaujantys subjektai turėtų būtų informuoti apie daromas įtakas“, – sakė R. Kaziliūnaitė.

Kiti diskusijos dalyviai dalijosi konkrečiais pavyzdžiais iš savo praktikos apie santykį su galiojančiu lobizmo reguliavimu ir su kokiomis problemomis susiduriama. Taip pat ne kartą nuskambėjo mintis, jog dabartinis teisinis reguliavimas nėra aiškus, o deklaravimas kelia baimę, mat tuomet vengiama su lobistais susitikti ir išgirsti jų teisėkūros iniciatyvas.  

Apibendrindamas diskusiją, VTEK narys M. Žaltauskas sakė: „Iš diskusijos matyti, kad visiems – tiek lobistams, tiek verslo asociacijoms, tiek STT – rūpi kokybiška teisėkūra. O lobistas galėtų būti įrankis tai pasiekti, tik jau keletą metų susiduriame su dilema – ar griežtinti  viską, ar atpalaiduoti ir LVĮ integruoti į TPĮ“. Jo teigimu, reikėtų iki rudens palaukti ir stebėti, kaip naujasis įstatymas veikia, o tada galbūt prie jo sugrįžti ir taisyti, kas neveikia.

VTEK informacija

2021-04-09

Per metus Lietuvoje priimama keli šimtai įstatymų, kurie daro įtaką įvairioms gyvenimo sritims. Ar visuomet žinome, kuriuos iš jų rengiant prisidėjo lobistai? Tik jie iki šiol deklaruodavo įtikinėjimus dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo. Nuo šių metų tai daro ir su lobistais susitinkantys politikai bei valstybės tarnautojai.

Kryžminio deklaravimo praktika pasaulyje gana reta. Tam tikros jo variacijos įtvirtintos Jungtinėje Karalystėje, Slovėnijoje, Kanadoje. O kaimyninėje Lenkijoje egzistuoja bene panašiausias modelis į šiemet atsiradusį Lietuvoje.

Kuriamas skaidrumo įprotis

Teisininkės, lobizmo ekspertės Dr. Monikos Ambrasaitės-Valentinavičienės teigimu, kryžminis deklaravimas yra atsakomybės už skaidrumą pasidalijimas tarp lobistų ir viešosios valdžios atstovų, o ne jos perkėlimas. Pasak jos, tai pozityvus instrumentas, tačiau ar jis gali pasiekti pageidaujamą efektą, priklauso nuo daugybės veiksnių. Tarp jų, esą – ir pilietinės visuomenės išsivystymo bei sąmoningumo lygmuo, demokratijos kokybė.

Lobistinę veiklą Lietuvoje jau du dešimtmečius prižiūri Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Anot šios institucijos pirmininko pavaduotojos Evelinos Matulaitienės, kryžminis lobizmo deklaravimas sudaro galimybes efektyvesnei prevencijai. „Kryžminis deklaravimas nėra „raganų medžioklė“, tai yra siekis sukurti skaidrumo įprotį. Jis leidžia palyginti informaciją, skatina labiau pagrįsti ir išviešinti priimamus sprendimus, užtikrinti, kad jie priimami įvertinus suinteresuotų grupių nuomones ir pasiūlymus. Tikslas – pasiekti, kad skaidri lobistinė veikla būtų vertinama kaip teigiamas reiškinys tiek lobistui, tiek lobistinės veiklos įtaką patiriančiam asmeniui. Juk neįsiklausant į tam tikroje srityje veikiančių asmenų poreikius sunku priimti kokybiškus sprendimus“, – sako VTEK atstovė

Siekis – teigiamas skaidraus lobizmo vertinimas

Pasak Dr. M. Ambrasaitės-Valentinavičienės, neigiamos įtakos skaidrumui gali turėti ir neigiamas požiūris į lobizmą. „Pagrindiniai kryžminio deklaravimo tikslai – lobizmo ir teisėkūros skaidrumo bei viešosios valdžios atskaitingumo didinimas, atsakomybės už lobizmo ir teisėkūros skaidrumą subalansavimas, ją padalinant tarp lobistų ir viešosios valdžios atstovų, tačiau reikia įvertinti ir galimus kryžminio deklaravimo minusus: išaugusią administracinę naštą, kaštus naujų deklaravimo sistemų kūrimui ir palaikymui. Jei instrumentas įtvirtinamas jurisdikcijoje, kurioje į lobizmą žvelgiama neigiamai, nėra išsivysčiusiu stipri pilietinė visuomenė, gali būti nustatyti tam tikri demokratijos deficito, erozijos požymiai, kryžminis deklaravimas gali turėti priešingą pageidaujamam efektą – nustumti lobizmą į šešėlį, o ne padaryti jį skaidresniu“, – sako ekspertė.

Teigiamą postūmį skaidriam lobizmui turėtų užtikrinti naujoji VTEK valdoma Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS). Ji automatiškai primena, kad reikia deklaruoti lobistinę veiklą, jei kuri nors iš šalių – lobistas ar su juo dėl teisės aktų priėmimo ar nepriėmimo bendravęs viešojo sektoriaus atstovas – tai deklaruoja. „Šios sistemos automatizuotais pranešimais ir VTEK papildoma prevencine veikla tikimės padėti kurti skaidrios lobistinės veiklos įpročius. Vedame mokymus, kuriuos organizuosime ir ateityje, taip pat planuojame viešinimo kampanijas, kurios padės gyventojams geriau suprasti, kas yra lobizmas. Siekiame, kad skaidri lobistinė veikla būtų vertinama teigiamai, o viešajame sektoriuje dirbantys asmenys nebijotų skaidriai veikiančių lobistų ir rodytų visuomenei, kad susitinka su suinteresuotais asmenimis ir įvertina gautus pasiūlymus. Visuomenei turi būti užtikrinta teisė apie šiuos susitikimus žinoti. Toks skaidrumas didina pasitikėjimą viešuoju sektoriumi“ – sako E. Matulaitienė.

Lietuva – gero lobistinės veiklos reguliavimo pavyzdys?

Naujasis Lobistinės veiklos įstatymas galioja vos kelis mėnesius, tad kol kas trūksta susiformavusios bendrosios praktikos dėl pasikeitusio teisinio reguliavimo. VTEK pirmininko pavaduotojos E. Matulaitienės teigimu, dauguma abejonių naujuoju reguliavimu asmenims kyla dėl nepakankamo įsigilinimo į naujojo įstatymo nuostatas, tačiau VTEK teikia reikiamą pagalbą, kad neaiškumų būtų kuo mažiau. „VTEK deda visas pastangas, kad svarbiausi principai būtų žinomi abiem pusėms – tiek lobistams, tiek su jais bendraujantiems viešojo sektoriaus atstovams. Kryžminis deklaravimas leidžia VTEK imtis daugiau prevencinių priemonių ir jei ši praktika pasiteisins, Lietuva gali tapti gero lobistinės veiklos reguliavimo pavyzdžiu tarptautinėje bendruomenėje. Lobistinės veiklos įstatymo tobulinimo poreikio klausimą, pasitarę tiek su lobistais, tiek su viešojo sektoriaus atstovais, svarstysime metų pabaigoje, kai VTEK turės sukaupusi daugiau praktikos ir paaiškės konkrečios tikslintinos šio teisės akto nuostatos“, – sakė VTEK atstovė.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas įsigaliojo šių metų sausį. Juo siekiama užtikrinti, kad lobistinė veikla atitiktų viešumo ir skaidrumo standartą, taip pat norima užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

Šiuo metu šalyje yra daugiau, nei 190 lobistų. Vien per tris šių metų mėnesius buvo pateikta beveik 300 deklaracijų. Dėl kokių teisės aktų šalyje siekiama daryti įtaką, sužinoti galima sistemoje SKAIDRIS.

VTEK informacija

2021-04-07

Ketvirtadienį, balandžio 8 d. 10 val. Vyriausioji tarnybinės etiko komisija (VTEK) kviečia visus norinčius prisijungti prie atviros nuotolinės diskusijos „Skaidraus lobizmo link”.

Diskusija vyks pasitelkiant audiovizualinių konferencijų ir pokalbių platformą „Microsoft Teams“. Prisijungti galima per interneto naršyklę (kompiuteryje, planšetėje ar mobiliajame telefone), paspaudus nuorodą. Nuoroda prisijungti buvo skelbiama diskusijos dieną.

Diskusijos „Skaidraus lobizmo link” programa:

Įžanga

10.00 val.  VTEK pirmininko Edmundo Sakalausko sveikinimo žodis;

10.15 val.  VTEK nario, kuruojančio lobistinės veiklos priežiūrą Komisijoje, Martino Žaltausko sveikinimo žodis;

Pranešimai

10.20 val. registruoto lobisto Šarūno Frolenko pranešimas „Skaidraus lobizmo link. Ar tikrai?“;

10.40 val. Vidaus reikalų ministrės patarėjo Raimundo Kalesnyko pranešimas „Šiuolaikinis lobizmas: atvirumas, skaidrumas, efektyvumas“.

Diskusija

11.00 – 12.00 val. Diskusija tema „Skaidraus lobizmo link“. Dalyvauja registruoti lobistai, asociacijų atstovai bei VTEK ir kitų viešojo sektoriaus institucijų atstovai.

Pabaiga.

.

VTEK informacija

2021-04-07

Skaidri lobistinė veikla yra teigiamas reiškinys. Tam pritaria ir ne viena tarptautinė organizacija. Pavyzdžiui, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Tačiau Lietuvoje lobizmas vis dar apipintas neigiamais stereotipais, nors, kaip pastebi ekspertai, lobistų suteikiama informacija gali ženkliai pagelbėti teisėkūroje.

Politikai negali išmanyti visų sričių

Šiemet įsigaliojo atnaujintas Lobistinės veiklos įstatymas, kuris šalyje veikia jau 20 metų. Vienas esminių pokyčių – lobistinę veiklą turi deklaruoti abi pusės: ne tik lobistai, bet ir su lobistais susitinkantys politikai ar valstybės tarnautojai.

Registruotas lobistas ir UAB „Vento Nuovo“ vadovaujantis partneris Šarūnas Frolenko teigia, kad politikų nenoras bendrauti su lobistais dažniausiai kyla siekiant apsisaugoti ir neatsidurti nemalonioje situacijoje. Visgi, pašnekovas pabrėžia, vengti lobistų politikams – ne išeitis. „Politiko pareiga yra bendravimas su visomis suinteresuotomis grupėmis, kadangi nė vienas politikas neišmano visų įmanomų sričių ar klausimų. Bendravimas su lobistais, asociacijomis ar nevyriausybinėmis organizacijomis yra būdas gauti informaciją, suprasti argumentus ar požiūrį. Toks bendravimas politikams padeda pajausti realią situaciją iš žmonių, kurie su šiomis problemomis susiduria“, – komentuoja Š. Frolenko.

Svarbu – skaidrus problemos pristatymas

Pasak lobisto, sklandžiam bendravimui reikalingos abiejų pusių pastangos. „Viena pusė turėtų rodyti norą ir atvirumą bendrauti, o kita pusė – lobistai ar visuomenės grupės – turi atlikti savo pareigą atskleisti interesus ir skaidriai paaiškinti, kodėl tas klausimas jiems rūpi“, – priduria pašnekovas. Anot jo, surinkus daugiau informacijos ir žinių, politikams pavyks priimti geresnius sprendimus.

Š. Frolenko išskiria, kad puikus bendradarbiavimo pavyzdys yra Europos Parlamentas, kuriame lobistų ir politikų bendravimas vyksta sklandžiai, kadangi susitikimai yra aiškiai ir skaidriai deklaruojami. „Linkiu, kad politikai suprastų esantys ta stiprioji pusė, kuri nustato taisykles. Jeigu jie bus atviri tiems, kurie atskleidžia pakankamai informacijos apie savo interesus, lobizmas ilgainiui taps visuomenine norma“, – teigia pašnekovas.

Trūksta bendro politikų susitarimo

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras sutinka, kad lobizmas neretai suprantamas neteisingai, o vengdami bendrauti politikai praranda galimybę sužinoti daugiau konteksto. Pasak politiko, tikrasis lobizmas yra tada, kai aiškiai deklaruojamas interesas, kokiai socialinei grupei atstovaujama ir kaip norima pakoreguoti įstatymus. „Tokiu atveju lobisto veikla yra pagalba teisėkūros procese, nes ji padeda iš anksto įžvelgti problemas, o ne po to, kai tenka jas spręsti“, – pabrėžia S. Šedbaras.

Jis pripažįsta, kad viena iš priežasčių, kodėl vengiama lobistų, yra bendro susitarimo ir aiškumo stoka, nėra aišku, kaip politikai apskritai turėtų veikti. Seimo narys mano, kad įtakos turi ir politikų nesusipažinimas su atnaujintu Lobistinės veiklos įstatymu. Nerimą gali kelti kryžminis deklaravimas, pavyzdžiui, jei lobistas deklaruotų susitikimą, o politikas pamirštų – tai galėtų iššaukti kritikos bangą. Visgi, politiko teigimu, deklaruoti naujoje SKAIDRIS sistemoje, kurią sukūrė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), yra patogu, tereikia joje užsiregistruoti.

Sklandus bendravimas – su profesionaliai besielgiančiais lobistais

Seimo pirmininkės pavaduotojas ir Seimo Antikorupcijos komisijos narys Julius Sabatauskas papildo, kad politikų baimė bendrauti su lobistais dažnai kyla iš įstatymo nežinojimo, tačiau pabrėžia, kad bendrauti su lobistais yra Seimo narių pareiga. „Lobistas turi teisę gauti informaciją apie teikiamus projektus ir kreiptis į asmenis, kurie priima sprendimus dėl teisės aktų projektų – tai yra visiškai teisėta, jeigu lobistas skaidriai vykdo savo veiklą ir ją deklaruoja“, – teigia J. Sabatauskas. Pasak jo, neigiamą politikų požiūrį į lobistus gali formuoti ir netinkamai pasirinktas būdas užmegzti kontaktą. Anot Seimo nario, sklandus bendravimas vyksta su lobistais, kurie elgiasi profesionaliai, pavyzdžiui, atsiunčia laišką su išdėstytais argumentais ir prašo susitikti.

J. Sabatausko teigimu, norint gerinti politikų ir lobistų bendravimą, reikia aktyvaus priežiūros institucijos įsitraukimo. „VTEK turi daugiausiai sąlyčio taškų su lobistais, jie prižiūri lobistų sąrašą, į kurį gali įtraukti naujus lobistus ar pašalinti senus. VTEK pasiūlymai Seimo nariams yra labai svarbūs ir reikšmingi, būtent jie galėtų pastebėti taisytinas vietas Lobistinės veiklos įstatyme“, – akcentuoja pašnekovas. Jo manymu, šiuo metu yra svarbu atidžiai stebėti, kaip veikia naujasis įstatymas ir teikti savalaikius siūlymus, pastebėjus įstatymo spragas.

Naujos redakcijos Lobistinės veiklos įstatymas įsigaliojo šių metų sausį. Juo siekiama užtikrinti, kad lobistinė veikla atitiktų viešumo ir skaidrumo standartą, taip pat norima užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai.

Šiuo metu šalyje yra 190 lobistų. Vien per tris šių metų mėnesius buvo pateikta beveik 300 deklaracijų. Dėl kokių teisės aktų šalyje siekiama daryti įtaką, sužinoti galima sistemoje SKAIDRIS.

VTEK informacija

2021-04-02

Tai naujas reiškinys Lietuvoje, atsiradęs tik šiemet. Įtakdarių teisėkūrai – jau beveik 30. Kitaip nei lobistai, dažniausiai atstovaujantys užsakovų interesams, įtakdariai teisėkūrai siekia viešosios naudos. Jais gali tapti nevyriausybinės organizacijos (NVO), politinės partijos, religinės bendruomenės bei viešosios informacijos rengėjai ir skleidėjai.

Įteisinti įtakdarių teisėkūrai veiklą paskatino įsipareigojimai Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO), kurios nare Lietuva yra jau beveik trejus metus. „EBPO teigia, kad demokratinė valstybė turi įtraukti piliečius į sprendimo priėmimo procesus – tai yra dalyvaujamosios demokratijos užtikrinimas“, – sako Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys Martinas Žaltauskas.

Norint tapti įtakdariu teisėkūrai, reikia dviejų dalykų – organizacija turi būti nevyriausybinė ir atitikti viešosios naudos statusą. Pirmąjį požymį įrodo „Registrų centro“ pažyma, o antrąjį – informacija, surenkama per VTEK sukurtą Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS). Tai yra centralizuotas įrankis lobistams, įtakdariams, valstybės politikams ir plačiajai visuomenei. Pasak M. Žaltausko, piliečiai yra ne tik informuojami apie įtaką darančias organizacijas, bet ir skatinami įsitraukti į teisėkūros procesus, tą galima padaryti ir per NVO teikiant pasiūlymus.

Lengvesnis visuomenės įsitraukimas

Įtakdare teisėkūrai tapusios VšĮ „NVO teisės institutas“ vadovas Rytis Jokubauskas sako, kad organizacija aktyviai dirba teisėkūros srityje. Jų interesų lauke – nevyriausybinių organizacijų reguliavimas, asociacijų, savanoriškos veiklos ir kiti įstatymai. Pasak organizacijos vadovo, turėdami geresnį įsivaizdavimą apie teisėkūrą, piliečiai galės lengviau įsitraukti. R. Jokubauskas tikisi, kad įtakdarių sąrašas įneš aiškumo teisėkūros procesuose. „Norisi, kad tai neliktų vien tik sąrašu, o buvimo sąraše naudos būtų plečiamos ir vystomos“, – teigė įstaigos vadovas. Jo teigimu, VTEK galėtų teikti informaciją įtakdariams apie pokyčius bei pataisų svarstymus jiems aktualiomis temomis, mat pačioms organizacijoms dažnai trūksta resursų tokią informaciją sekti.

Sprendimai ne dėl grupių interesų, o dėl deklaruojamų siekių

„Mums svarbu, kad mūsų veikla būtų atvira, matoma ir skaidri. Džiugu, kad SKAIDRIS prilygsta Europos Komisijos skaidrumo registrui. Mūsų organizacijai svarbu dalyvauti švietimo politikos įgyvendinimo procese: pradedant nuo teisės aktų priėmimo iki įgyvendinimo ir stebėsenos proceso. Stebėsena yra silpnoji valstybės institucijų grandis, todėl ją reikia labai stiprinti“, – teigė „Nacionalinio švietimo NVO tinklo“ vadovė Judita Akromienė. Ši organizacija taip pat neseniai tapo įtakdare teisėkūrai.

Pasak organizacijos vadovės, nevyriausybiniam sektoriui ir visuomenei svarbu viešai žinoti, kas ir kokią įtaką daro sprendimams bei ką jie atstovauja. „Labai tikiuosi, kad organizacijos, dalyvaujančios sprendimų priėmime, registruosis sistemoje SKAIDRIS. Tai padėtų užtikrinti ne tik skaidrumą ir atvirumą, bet ir kokybišką tarpusavio bendravimo kultūrą tarp įvairių organizacijų. Sprendimai turi būti priimami ne dėl grupių interesų, o vardan deklaruojamų siekių“, – dalinosi J. Akromienė.

Siekdami tapti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti atitinkamą prašymą per sistemą SKAIDRIS ir sumokėti vienkartinę 10 Eur valstybės rinkliavą.

Šiemet darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turės deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d. per sistemą SKAIDRIS. Jų deklaracijos viešos. Įtakos teisėkūrai nedeklaruojantį asmenį VTEK gali pašalinti iš įtaką teisėkūrai siekiančių daryti asmenų sąrašo.

VTEK informacija

2021-03-31

Trečiadienį Seimo Antikorupcijos komisijos (SAK) posėdyje pristatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) 2020 m. nuveikti darbai. VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas ir jo pavaduotoja Evelina Matulaitienė apžvelgė pernai metų veiklos akcentus ir šių metų prioritetus.

SAK pirmininko Algirdo Stončaičio teigimu, matyti akivaizdi VTEK pažanga įdiegiant naujas priemones – Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą (SKAIDRIS) ir Privačių interesų registrą (PINREG), – padėsiančias užtikrinti skaidresnę lobistinę veiklą, teisėkūros procesą, privačių interesų deklaravimą ir viešojo intereso užtikrinimą.

Komisija pritarė VTEK numatytiems šių metų veiklos prioritetams korupcijai atspariios aplinkos kūrimo procese, interesų konfliktų kontrolės srityje, mokymų bei metodinės pagalbos kontrolės subjektams teikime.

VTEK ir LRS informacija

2021-03-31

Siaučiant COVID-19, lobistų dėmesio sulaukia su pandemijos valdymu susiję teisės aktai. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) duomenimis, pastaruoju metu lobistai siekė, kad darbdavių atstovai galėtų naudotis testais be sveikatos priežiūros specialistų pagalbos, kad greičiau pasiskiepyti galėtų keleivių vežimo įmonėse dirbantys autobusų ir troleibusų vairuotojai, taip pat – kad COVID-19 tyrimai būtų kompensuojami ne tik smulkiojo ir vidutinio verslo subjektams, bet ir didelėms įmonėms. Dėl to lobistai įtikinėjo Vyriausybės, Sveikatos apsaugos, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų atstovus. Ši informacija yra viešai skelbiama VTEK valdomoje Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje SKAIDRIS.

Tai tik keletas pavyzdžių, kai sprendžiant visuomenei aktualius klausimus dalyvauja ir lobistai. Nors lobistinė veikla Lietuvoje teisėta jau dvidešimt metų, tiek plačioji visuomenė, tiek valstybės politikai ją vis dar vertina nevienareikšmiškai. Lobizmas neretai klaidingai siejamas su slaptais susitarimais.

Tikrasis lobisto vaidmuo – suteikti informaciją

Lietuvos teisės instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas dr. Petras Ragauskas atkreipia dėmesį, kad lobistinė veikla yra natūralus, demokratijai ir teisėkūrai reikalingas procesas. Esą, nė viena sprendimus priimanti institucija negali turėti visų žinių. „Turi būti kanalas interesų grupėms pasisakyti, kodėl vienas ar kitas sprendimo būdas jiems nėra tinkamas, kaip jie siūlytų tai daryti. Principinis dalykas – klausytis ir palikti galimybę išsakyti savo poziciją. Kitas dalykas – trūksta supratimo, kad sprendimai turėtų būti apsvarstyti visapusiškai. Sveikas ir naudingas lobizmas yra tuomet, kai svarstoma ir ieškoma balanso. Blogybės prasideda tada, kai tai daroma kažkur patamsyje, užkulisiuose, kuomet ne tik visuomenė, bet ir opozicija ar politikai nemato, kaip vyksta procesai, kodėl keičiasi pozicijos, kokiais argumentais remiantis priimami sprendimai. Tam, kad būtų daugiau skaidrumo, reikia kuo dažniau informuoti apie vykdomus susitikimus ir jų pobūdį“, – sakė dr. P. Ragauskas.

Pagal įstatymą, lobistinė veikla – fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams, tarnautojams ir kitiems teisėkūroje pagal darbines funkcijas dalyvaujantiems viešojo sektoriaus atstovams, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Kaip pastebi lobistas, asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė, visuomenei vis dar trūksta supratimo, kas yra lobizmas ir kokia tikroji jo reikšmė teisėkūros procesams. „Neigiamas lobizmo šleifas vis dar velkasi iš praeities, kai galbūt iš tiesų būdavo visko – neaiškių ryšių, veikimo per pažįstamus. Tikrasis lobisto vaidmuo – suteikti informaciją, perteikti tam tikros grupės požiūrį. Jei politikai priiminėtų sprendimus visiškame vakuume, nežinodami, kaip skirtingus pasiūlymus vertina visuomenės grupės, jie tiesiog negalėtų normaliai dirbti“, – teigė E. Ruželė.

Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Lukas Kornelijus Vaičiakas įžvelgia ir kitą problemą – visuomenė ne itin aktyviai dalyvauja visuomeniniuose procesuose. „Ir politikai, ir visa plačioji visuomenė turėtų suprasti, kad tas, kas garsiau kalba, nebūtinai yra teisus. Labai svarbu įsigilinti į sakomus argumentus, kurie turėtų būti paremti ne emocijomis ar sąmokslo teorijomis, o mokslu ar kitais objektyviai pamatuojamais aspektais. Šiuo metu pilietinės galios indeksas rodo, kad visuomenė tikrai nėra labai stipriai įsitraukianti į visuomeninius procesus. Tą patį rodo ir eilės prie balsadėžių, kurios tikrai galėtų būti didesnės. Turi būti sudarytos galimybės išgirsti skirtingus interesus bei ekspertų nuomonę“, – teigė L. K. Vaičiakas.

Kryžminis deklaravimas –  žingsnis skaidraus lobizmo link

Šiemet sausį įsigaliojo nauja Lobistinės veiklos įstatymo redakcija, kurioje įteisintas kryžminis deklaravimas. Taigi atsiskaityti visuomenei turi ne tik lobistai, bet ir asmenys, kuriuos jie įtikinėja. Tai leidžia ir VTEK sekti lobistinės veiklos procesus, lyginti deklaracijas bei užkirsti kelią pažeidimams.

„Aiškus standartas, kaip viskas turi būti viešinama, savaime yra tam tikra vertybė, kuri potencialiai padėtų ateityje mažinti „tamsių“ susitarimų skaičių. Jeigu viena pusė deklaruoja susitikimą, kitai pusei savaime atsiranda aiškesnis interesas taip pat paviešinti šią informaciją, tad nutylėjimų turėtų būti gerokai mažiau. Kita vertus, jei kalba eina apie piktavališkus susitarimus, ar būtų sunku susitarti, kad abi pusės nieko nedeklaruos? Kryžminis deklaravimas visų pirma turi teorinę reikšmę, bet teorija visada yra tam tikras raktas“, – savo nuomonę išsakė dr. P. Ragauskas.

Asociacijos „Investors’ Forum“ politikos ir korporatyvinių reikalų vadovas Emilis Ruželė pastebi, kad lobistinės veiklos deklaravime nuo pat pradžių buvo pradėta ne iš tos pusės – būtent politikams ar valstybės tarnautojams turėtų kilti didesnė pareiga deklaruoti savo susitikimus: „Tai yra žmonės, kurie yra išrinkti arba atlieka valstybės tarnybą, todėl ir pagrindinė jų atsakomybė prieš visuomenę – deklaruoti savo susitikimus, rodyti, su kuo ir apie ką yra diskutuojama. Iniciatyva sveikintina, nes visos pusės bus suinteresuotos įsivesti tam tikrą aiškumą. Vis tik kryžminis deklaravimas – naujas dalykas, nėra akivaizdu, kada reikia deklaruoti savo susitikimus, kada ne. Natūralu, kad tuo klausimu gali kilti problemų, kuomet lobisto bei politiko ar valstybės tarnautojo interpretacijos dėl poreikio deklaruoti susitikimą prasilenks“.

VTEK pabrėžia, kad lobistine veikla yra laikytini tik konkretūs pasiūlymai dėl teisės akto priėmimo, nepriėmimo, ar kad teisės aktas būtų formuluojamas vienu ar kitu būdu.

Šiuo metu šalyje yra 189 lobistai. Vien per tris šių metų mėnesius buvo pateikta beveik 300 deklaracijų. Dėl kokių teisės aktų šalyje siekiama daryti įtaką, sužinoti galima sistemoje SKAIDRIS.

VTEK informacija

2021-03-26

Kaip valdyti interesų konfliktus – tokias metodines rekomendacijas teisėjams ir jų padėjėjams rengs Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Jas sudarant bus bendradarbiaujama su Teisėjų tarybos bei Nacionalinės teismų administracijos atstovais.

Šis procesas aptartas ketvirtadienį vykusiame nuotoliniame susitikime. Jame dalyvavo VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas, rekomendacijų parengimo darbo grupei vadovaujantis VTEK narys dr. Virginijus Kanapinskas, Teisėjų tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė ir nariai, Nacionalinės teismų administracijos direktorė Natalija Kaminskienė ir kiti VTEK bei teismų atstovai.

„Šios rekomendacijos bus svarbios įsivertinant galimas rizikas savo veikloje, o jomis vadovaujantis bus aiškiau, kaip susidūrus su šiomis rizikomis elgtis. Bendradarbiavimas su teismų vadovais, teisėjais ir jų padėjėjais padės lengviau perprasti problemines situacijas, kuriose teismų veikloje dažniausiai susiduriama su interesų konfliktais ir sukurti efektyvias prevencines priemones. Taip pat esame pasirengę būti aktyviais partneriais kuriant sąveiką tarp Privačių interesų registro (PINREG) ir atnaujinamos Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO2)“, – sakė VTEK pirmininkas.

Dr. V. Kanapinsko teigimu, glaudus bendradarbiavimas rengiant gaires ypatingai svarbus. „Patirtis rodo, kad geriausios elgesio ar, kaip šiuo atveju, interesų konfliktų valdymo rekomendacijos yra ne tos, kurios „nuleidžiamos“ iš viršaus, bet tos, kurios sukuriamos pagal savireguliacijos principą. Todėl rengiant rekomendacijas mums labai svarbi pačių teisėjų ir jų padėjėjų bendruomenės nuomonė, vertinimas, tam tikrų probleminių klausimų identifikavimas ir galimi jų sprendimo būdai. Taip pat vertėtų pasakyti, kad net geriausios rekomendacijos nepasieks tikslo, jeigu neatitiks realybės ir nebus išmintingai administruojamas jų įgyvendinimas“, – teigė VTEK narys ir darbo grupės vadovas.

Teisėjų tarybos pirmininkė akcentavo rekomendacijų svarbą. „Tai ypatingai reikalinga priemonė, kurios svarba pripažinta ir nacionaliniu, ir tarptautiniu mastu. Mes tikėtumėmės kuo daugiau aiškesnių taisyklių, kuriose būtų atsižvelgta į teismų veiklos specifiką, todėl bendradarbiavimas yra labai svarbus“, – susitikime kalbėjo Teisėjų tarybos pirmininkė S. Rudėnaitė.

Nacionalinės teismų administracijos direktorė N. Kaminskienė pažymėjo, kad Nacionalinėje teismų administracijoje yra sudaryta Antikorupcinė komisija, aptarnaujanti visą teismų sistemą ir galėsianti prisidėti identifikuojant probleminius atvejus, kurie teismams kelia rūpesčių interesų derinimo srityje.

Rekomendacijos bus rengiamos vadovaujantis Nacionalinės kovos su korupcija 2015-2025 m. programos įgyvendinimo 2020-2022 metų tarpinstitucinio veiklos plano priemone.

VTEK darbo grupė rekomendacijas turi parengti iki lapkričio 1 d.

VTEK informacija

2021-03-19

Ketvirtadienį Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovai Vidaus reikalų ministerijoje (VRM) vykusiame susitikime pristatė Privačių interesų registro (PINREG) ir Skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos (SKAIDRIS) funkcionalumus, kalbėjo apie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo priežiūros aktualijas, pasidalijo veiklos prioritetais ir planais, aptarė tarpinstitucinio bendradarbiavimo galimybes. Susitikime dalyvavo vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, ministrės patarėjas Raimundas Kalesnykas, VRM Valstybės tarnybos ir vidaus tarnybos politikos grupės atstovai, Valstybės tarnybos departamento direktorius Gediminas Miškinis bei Informatikos ir ryšių departamento Valstybės tarnybos informacinių išteklių skyriaus vedėjas Paulius Striška.

VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas susirinkusiems teigė, kad VTEK stengėsi, jog šiemet sausį pradėjęs veikti Privačių interesų registras (PINREG) būtų patogus naudoti, funkcionalus ir sudarytų sąlygas deklaracijose atsirasti tikslesniems duomenims. Tuo metu SKAIDRIS tikslas – užtikrinti skaidrią lobistinę veiklą ir įtaką teisėkūrai. E. Sakalauskas taip pat akcentavo, kad numatyta įdiegti ir daugiau įrankių: „Šalia PINREG šiemet atsiras Rizikų ir interesų konfliktų kontrolės informacinė sistema RIKKIS. Ji suteiks naują pridėtinę vertę valstybėje, analizuodama duomenis ir nustatydama galimas rizikas. Tai padės deklaruojantiems asmenims bei jų vadovams jas įvertinti bei suvaldyti. Norime sukurti visą pagalbos įrankių rinkinį deklaruojantiems asmenims ir jų vadovams“.

VTEK pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė papildė, kad PINREG dėka privačių interesų deklaravimo stebėsena tapo patogesnė, nei iki šiol, o planuose – ir kitos prevencinės priemonės. „Kontroliuojantys asmenys gali patogiau peržiūrėti įstaigos darbuotojų deklaruotus duomenis, pateikti pranešimą dėl darbuotojų nusišalinimo, matyti deklaracijas tų, kurie dalyvauja įstaigos pirkimo procedūrose, stebėti, kas deklaracijas pateikė ir kas ne. Per tris šių metų mėnesius per PINREG jau yra deklaravę virš 80 tūkst. asmenų. O kitas mūsų žingsnis – sustiprinti tarnybinės etikos patarėjų, kurie įstaigoje padeda tinkamai derinti interesus, poziciją, suteikiant jiems dar daugiau prevencijos įrankių: mokymų, rekomendacijų, edukacinių vaizdo klipų, testų“, – sakė E. Matulaitienė.

Viceministrė S. Ščajevienė teigė įžvelgianti glaudžių VTEK veiklos sąsajų su VRM planais. „Jūs inovatyvūs, einate ta linkme ir manau, kad jūsų kuriami įrankiai, taip pat informacija bei sklaida galės puikiai pasitarnauti ir mūsų kuriamoje Lyderių akademijoje bei kituose projektuose“, – sakė viceministrė.

VTEK rengiasi įdiegti Tarnybinės etikos standartų sistemą (TESS), kurią sudarys mokymai 24/7, prieigos prie kurių neribos paros metas, tarnybinės etikos lygmens nustatymas ir tarnybinės etikos patarėjo žinių centras. Pastarasis sudarys sąlygas tarnybinės etikos patarėjams užmegzti ryšius, keistis veiklos aktualijomis, užduoti klausimus, diskutuoti. Tuo metu lygmuo bus nustatomas atsakius į pateiktus klausimus ir atlikus užduotis, o rezultatai padės nuspręsti, kokių prevencinių veiksmų konkrečiam juridiniam asmeniui reikėtų imtis ateityje.

RIKKIS ir TESS, planuojama, pradės veikti šiemet.

VTEK informacija

2021-03-05

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) ir Valstybės kontrolė (VK) penktadienį pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Jos pagrindu institucijos teiks viena kitai ekspertinę pagalbą, specialistų vertinimus, rengs konsultacijas ir dalysis aktualia informacija bei gerosiomis veiklos organizavimo praktikomis.

„Džiugu, kad dvi nepriklausomos institucijos – VTEK ir Valstybės kontrolė – galės glaudžiai bendradarbiauti, siekdamos bendro tikslo – skaidrių procesų išmintingame valstybės valdyme. Keitimasis ekspertine pagalba, metodine informacija ir duomenimis leis efektyviau įgyvendinti mūsų institucijoms keliamus uždavinius ir užsibrėžtus planus. Taip pat puiku, kad VTEK sukurto ir šiemet pradėjusio veikti Privačių interesų registro galimybės pasitarnaus atliekant auditus, kartu stiprinant ir korupcijai atsparią aplinką viešajame sektoriuje“, – teigė VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas.

„Džiaugiamės, jog pasirašytas susitarimas sustiprins institucijų profesinį bendradarbiavimą, kuris mums, kaip aukščiausiajai audito institucijai, visų pirma padės užtikrinti atliekamų auditų kokybę. Neabejotina, kad viešojo sektoriaus institucijos, savo veikloje priimdamos sprendimus dėl joms patikėto valstybės turto ir finansų valdymo, privalo vienareikšmiškai užtikrinti, jog pirmenybė yra teikiama viešiesiems interesams. Ne mažiau svarbu, kad kolegų ekspertinės įžvalgos, teikiamos konsultacijos, metodinė ir kita pagalba reikšmingai prisidės ir prie mūsų institucijos veiklos tobulinimo, siekiant gerąja praktika paremtų tarnybinės etikos užtikrinimo, efektyvaus privačių interesų deklaravimo ir interesų konfliktų vengimo sprendimų“, – sakė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Institucijos sutarė keistis informacija privačių interesų deklaravimo, galimų interesų konfliktų valdymo, tarnybinės etikos politikos formavimo, korupcijos prevencijos ir antikorupcinės aplinkos stiprinimo, lobistinės veiklos skaidrinimo temomis.

VTEK ir VK informacija