Vyriausioji tarnybinės etikos komisija informuoja, kad atnaujino skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą SKAIDRIS. Atnaujintos lobistų skaidrumo deklaracijos bei supaprastintas kryžminis deklaravimas asmenims, patyrusiems lobistinę įtaką.  

Kas keičiasi LOBISTUI:

• Lobistai, teikdami lobisto skaidrumo deklaraciją, pirmiausia turės atsakyti į keturis papildomus klausimus, pasirinkdami TAIP ar NE. 
• Pateikta lobisto skaidrumo deklaracija bus viešinama tik po VTEK įvertinimo, ar joje nurodyti veiksmai atitinka lobistinę veiklą. 
• Jeigu lobisto skaidrumo deklaracija atitinka lobistinę veiklą, ji bus patvirtinama ir išviešinama. Priešingu atveju deklaracija bus atmesta ir nebus viešinama. Abiem atvejais lobistas gaus apie tai pranešimą.
• Tais atvejais, kai nebus aišku, ar tai lobistinė veikla, ar ne VTEK darbuotojas susisieks su lobistu.  

Atkreipiame dėmesį, kad nuo šiol lobistai gaus pranešimus iš SKAIDRIS, kai bus daroma įtaka jų pasirinktose teisinio reguliavimo srityse, tai yra, kai bet kuris lobistas, teikdamas skaidrumo deklaraciją, joje pažymės tokią pačią teisinio reguliavimo sritį, kurią yra nurodę ir kiti lobistai. Šie pranešimai bus siunčiami lobistams žiniai, siekiant informuoti apie daroma įtaką tose srityse, kurios jiems yra aktualios.

Kas keičiasi LOBISTINĘ ĮTAKĄ PATYRUSIAM ASMENIUI:

• Po VTEK patvirtintos lobisto skaidrumo deklaracijos asmuo, patyręs įtaką, gaus pranešimą, kad jo atžvilgiu buvo vykdyta lobistinė veikla. Atsidarius deklaraciją ją reikės tik patvirtinti, kad buvo toks atvejis. Iš naujo pildyti deklaracijos nebereikės.
• Ir toliau lieka galimybė, kaip ir anksčiau, savarankiškai pateikti patirtos lobistinės įtakos deklaraciją (nelaukiant, kol lobistas tą padarys pirmas).  

Komisija tikisi, kad šie patobulinimai padės užtikrinti patogesnį ir kokybiškesnį vykdytos ir patirtos lobistinės veiklos deklaravimą. 

Pasitikėjimas ir sąžiningumas – svarbiausi veiksniai, skatinantys ekonomikos augimą ir inovacijas. Pasaulyje vykstant daugybei socialinių, politinių ir ekonominių sukrėtimų, reikalinga atnaujinti tarptautinius įsipareigojimus ir imtis veiksmų mažinant korupciją bei skatinant taisyklėmis grindžiamą ekonomiką.

Šios ir susijusios temos buvo plėtojamos Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO, angl. OECD – Organisation for Economic Co-operation and Development) Paryžiuje gegužės 23-26 d. organizuotame Pasauliniame kovos su korupcija ir skaidrumo forume (angl. OECD Global Anti-Corruption & Integrity Forum), kuriame dalyvavo ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK, Komisija) atstovai – Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, narė Evelina Matulaitienė ir Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė.

Lietuvos institucijų atstovų delegacija EBPO forume Paryžiuje. Komisijos pirmininkas G. Sakalauskas trečias iš dešinės.

Viena iš forumo dalių – susitikimas tema „Teisingas įtakos darymas“ (angl. Getting influence right). Jame Komisijos atstovai pristatė VTEK veiklą bei iššūkius lobistinės veiklos srityje. Susitikimo metu diskutuota apie tai, jog nors kai kurių šalių vyriausybės ir yra nustačiusios tiesioginio dalyvavimo politikoje taisykles, tačiau nesukurtas visuotinis, verslo atstovams dalyvauti politikoje galintis padėti standartas, kuriuo vadovaujantis įmonės galėtų geriau įvertinti savo įtakos poveikį, išvengti rizikos reputacijai ir siekti ilgalaikių strateginių tikslų.

Komisijos delegacija taip pat dalyvavo VTEK kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis narėmis prieš metus įsteigto Europos tarnybinės etikos tinklo (ETET, angl. European Network for Public Ethics) susitikime. Jame pristatyti skirtingų šalių institucijų tarnybinės etikos srities iššūkiai, dalintasi, kokie pokyčiai reikalingi, siekiant įgyvendinti tikslus, bei kaip prie to galėtų prisidėti ETET. Sutarta, kad vienas iš tinklo tikslų – didinti tarnybinės etikos iššūkių matomumą ES teritorijoje. Taip pat aptartos šių metų spalį Slovėnijos Korupcijos prevencijos komisijoje vyksiančio tinklo narių susitikimo temos.

Kitose EBPO organizuotose sesijose akcentuota, jog tarptautinis bendradarbiavimas yra labai svarbus sprendžiant daugelį šiandienos krizių, kurios, daugeliu atveju, kyla dėl korupcijos paplitimo bei sąžiningumo stokos. Sprendžiant tokias problemas, kaip netinkamas viešųjų lėšų valdymas, tarptautinis kyšininkavimas, mokestinis sukčiavimas ir neskaidri lobistinė veikla, reikalingas viešojo ir privataus sektorių įsitraukimas bei proaktyvus darbas kartu.

VTEK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) šių metų pavasarį tapo Integralumo tinklo (Network for Integrity) nare. Tai visame pasaulyje veikiančias organizacijas, besirūpinančias valstybės pareigūnų sąžiningumu, skaidrumu ir etika, vienijantis Tinklas, kurį sudaro įvairios Europos, Amerikos, Azijos ir Afrikos šalių institucijos. Plėtodamas ir skatindamas tarptautinę sąžiningumo kultūrą bei organizuodamas renginius, Tinklas sudaro sąlygas jo narėms keistis gerąja antikorupcine praktika bei patirtimi.

Gegužės 3-4 d. VTEK Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė, Prevencijos skyriaus vedėja Gintarė Veitė ir Prevencijos skyriaus vyresnioji patarėja Agnė Zamblauskienė dalyvavo šio tinklo ir Rumunijos nacionalinės agentūros vieningumui užtikrinti organizuotoje konferencijoje „Kas daro integralumo reguliavimą efektyvų?“ ir Integralumo tinklo plenarinėje sesijoje.

Į Rumunijos sostinėje Bukarešte surengtą tarptautinę konferenciją susirinko per 40 Rumunijos ir užsienio antikorupcinių institucijų vadovų, ambasadorių, verslo aplinkos ir pilietinės visuomenės atstovų. Konferencijoje be kitų aktualių temų pabrėžtas vis didėjantis informacinių ir ryšių technologijų (IRT) naudojimas, kuris gali pagerinti viešojo sektoriaus vientisumą, suteikti naujus įrankius skaidrinant viešąjį valdymą, raginant valdžios institucijas atsiskaityti ir skatinant piliečius dalyvauti ir įsitraukti į viešuosius reikalus.

Integralumo tinklo plenarinėje sesijoje apibendrintos konferencijoje išsakytos idėjos, taip pat Tinklo narės, tarp jų ir VTEK, pristatė savo veiklą bei dalinosi iššūkiais.

Plenarinėje sesijoje taip pat apžvelgti per praėjusius dvejus Rumunijos pirmininkavimo Tinklui metus įgyvendinti darbai ir perduotas pirmininkavimas Meksikos antikorupcinės institucijos atstovei Blancai Liliai Ibarai Cadenai (President Commissioner of INAI Mexico). Taip pat dvejų metų kadencijai išrinktas naujas Tinklo vicepirmininkas Italijos antikorupcinės institucijos atstovas Giuseppe Busia (President of the National Anti-Corruption Authority).

VTEK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) įvertino Lietuvos geležinkeliuose (toliau – Bendrovė) vykusias atrankos į Korporatyvinių reikalų departamento direktoriaus pareigas procedūras interesų konflikto rizikų valdymo aspektu.

Atranką laimėjusio asmens ryšiai netapo interesų konflikto priežastimi

Vertinimo metu nenustatyta duomenų apie atrankos procedūrose dalyvavusius Bendrovės darbuotojus, kurie būtų asmeniškai suinteresuoti laimėtojo kandidatūra. Tarp atrankos laimėtojo ir jos procesuose dalyvavusių asmenų nenustatyta buvus artimo pobūdžio ryšių. Taip pat nesama duomenų apie tai, jog atrankoje dalyvavusių asmenų veiksmai buvo paremti kokiu nors privačiu interesu, susijusiu su atrankos laimėtoju.

VTEK pabrėžia, kad nesant duomenų apie faktinius, privataus pobūdžio turtinius ar kitus siejančius ryšius, nagrinėjamos aplinkybės negali būti tapatinamos su veikimu interesų konflikto situacijoje.

Atrankos procesas Bendrovėje vyko keliais lygmenimis

Aiškinantis nustatyta, kad atranka nebuvo koncentruota „vienose rankose“. Atrankos procedūra nuo pirminių pokalbių su atrankos dalyviais iki galutinio kandidato pasirinkimo buvo išskaidyta lygmenimis – procedūrose dalyvavo ir Bendrovės padalinių darbuotojai, ir aukščiausio lygmens vadovai.

VTEK vertinimu, atrankos proceso išskaidymas lygmenimis mažina rizikas kilti interesų konfliktui ir tokio išskaidymo pakanka minimoms rizikoms suvaldyti.

Personalo atrankos procesai atitinka skaidrumo ir nešališkumo kriterijus

Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atranka vykdyta vadovaujantis skaidraus ir nešališko elgesio kriterijus atitinkančiais Bendrovės personalo atrankos ir valdymo standartais, kuriuose, be kita ko, yra išskirti interesų konflikto rizikos veiksniai bei jų valdymo priemonės.

VTEK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2023 m. gegužės 10 d. posėdyje susipažino su gautu pranešimu, kuriuo prašoma įvertinti vieno iš „Litexpo“ valdybos narių (deklaruojančio asmens) elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatoms. Minimas asmuo taip pat yra ir vienos iš viešuosiuose pirkimuose dėl NATO viršūnių susitikimo dalyvavusių įmonių padalinio vadovas.

Įvertinusi pranešimą, Komisija nusprendė, kad prieš priimant sprendimą, ar pradėti tyrimą, reikalinga gauti papildomą medžiagą, todėl jau kreipėsi į atitinkamus asmenis bei įmones dėl informacijos bei dokumentų pateikimo. Vadovaudamasi VTEK įstatymo nuostatomis, Komisija, spręsdama klausimą ar pradėti tyrimą, prireikus gali surinkti papildomus dokumentus ar informaciją.

Surinkusi ir įvertinusi medžiagą, VTEK spręs, ar pradėti tyrimą dėl valdybos nario elgesio ir pateiks minėtos situacijos vertinimą.

VTEK informacija

Teisėkūroje dalyvaujančios valstybės bei savivaldybių valdomos bendrovės yra laikomos lobistėmis ir turėtų įsirašyti į Lietuvoje registruotų lobistų sąrašą. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Naująją praktiką VTEK suformavo vadovaudamasi galiojančiu Lobistinės veiklos įstatymu (LVĮ). Pagal jį, valstybės bei savivaldybių valdomos AB ir UAB nepatenka į sąrašą asmenų, kurie neturi teisės būti lobistais. Taigi šioms bendrovėms atvertas kelias registruotis Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS).

Joje lobistėmis galės registruotis ne tik akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB), kurių akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms – kaip juridiniai asmenys, – bet ir šių organizacijų valdymo organų nariai, dalyviai, darbuotojai. Pastarieji, užsiregistravę, turėtų teisę vykdyti lobistinę veiklą bendrovės vardu arba kaip fiziniai asmenys.

Išimtis taikoma asmenims, kurie į valstybės bei savivaldybių valdomų AB ir UAB valdymo organus yra deleguoti valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos: šie asmenys lobistais nelaikytini.

Taigi, jei valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė siekia dalyvauti teisėkūros procese ir savo iniciatyva teikti siūlymus dėl teisės aktų ar jų projektų viešojo sektoriaus atstovams, dalyvaujantiems rengiant teisės aktus, ji per sistemą SKAIDRIS pirmiausia turėtų pateikti VTEK prašymą tapti lobiste, o tuomet vykdytą lobistinę veiklą kaskart deklaruoti per septynias dienas nuo jos pradžios. Deklaracija turėtų būti teikiama dėl kiekvieno konkretaus teisės akto, dėl kurio buvo teikti pasiūlymai.

Svarbu žinoti, kad teisės užsiimti lobizmu neturi juridiniai asmenys arba organizacijos ar jų padaliniai, kurie yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.

VTEK primena, kad lobizmu be kita ko nelaikytina ir asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą.

Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Šiuo metu Lietuvoje yra 293 registruoti lobistai. Šį sąrašą bei vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas galima peržiūrėti VTEK interneto svetainėje.

VTEK informacija

Mieli kolegos, bičiuliai, bendraminčiai, linkime gražių švenčių ir skaidrių 2023-iųjų!

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Seimas ketvirtadienį paskyrė VTEK narį Gediminą Sakalauską. Už tai slaptame balsavime pasisakė 65 parlamentarai, prieš – du, suslaikė devyni.

Lapkričio pabaigoje, prisistatydamas Seimui kaip kandidatas į VTEK pirmininkus, G. Sakalauskas teigė norintis imtis lyderystės trejose srityse: „Komisija yra kolegialus organas, o pirmininko vaidmuo yra padėti tinkamai komisijai nustatyti prioritetus. Norėčiau imtis lyderystės trejais aspektais: pirma, kad deklaruojantys asmenys iš komisijos gautų labai konkrečius atsakymus, kurie remtųsi analitika ir konkrečiais duomenimis; antras dalykas, norėčiau sukurti kultūrą, kur interesų derinimo rizikos būtų sudėtinė viešojo sektoriaus organizacijų dalis ir vadovai galėtų valdyti rizikas; na ir trečias dalykas: anksčiau žmonės privačių interesų deklaracijose atskleisdavo perteklinius duomenis, o šiuo metu deklaracijose duomenų yra per mažai, tai reiškia, kad skaidrumas nėra subalansuotas – norime imtis iniciatyvos šį dalyką subalansuoti, kad visuomenė įsitikintų priimamų sprendimų objektyvumu ir nešališkumu“, – sakė G. Sakalauskas.

Viešojo administravimo bei ekonomikos studijas Mykolo Romerio universitete baigęs G. Sakalauskas VTEK nariu buvo paskirtas pernai birželį. Prieš tai jis vadovavo savo 2012 m. įkurtai VšĮ „Praeventi”, kuri teikė konsultavimo, mokymų paslaugas korupcijos prevencijos bei interesų derinimo srityse. G. Sakalauskas taip pat yra dirbęs AB „Lietuvos paštas” Saugos ir prevencijos departamente, kuriant ir diegiant antikorupcinės vadybos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemas, formuojant rizikų valdymo politiką. 2007-2012 m. G. Sakalauskas dirbo VTEK, įgyvendinant viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūrą. Trejus metus vadovavo VTEK sekretoriatui. Prieš tai, G. Sakalauskas ketverius metus dirbo STT, kurioje prisidėjo formuojant nulinės tolerancijos korupcijai politiką, kuriant ir diegiant įvairias viešajam sektoriui skirtas antikorupcines priemones.

VTEK sudaroma iš 5 Seimo skiriamų valstybės pareigūnų. Seimo pirmininko teikimu, VTEK pirmininką iš jos narių skiria Seimas. VTEK sudėtyje šiuo metu taip pat – nariai Virginija Aleksejūnė, dr. Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas. Nario kadencijos laikas – 5 metai.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo priimta į tarptautinius antikorupcines institucijas vieninjančius tinklus: Antikorupcinių institucijų tinklą Europos partneriai prieš korupciją ir Europos Sąjungos kovos su korupcija kontaktinių institucijų tinklą (EPAC/EACN). Pastarieji buvo įkurti atitinkamai 2004 bei 2008 metais ir šiuo metu vienija apie 120 antikorupcijos srityje veikiančių institucijų iš įvairių Europos Tarybos bei Europos Sąjungos (ES) valstybių narių.

Kasmetinė šių tinklų atstovų konferencija ir generalinė asamblėja lapkričio 23-24 dienomis buvo pirmą kartą surengta Moldovoje, pastarajai siekiant ES narystės. Renginio apimtyje vykusiose plenarinėse sesijose nagrinėta korupcinių nusikaltimų ir jų tyrimo tematika bei bendradarbiavimo vykdant informacijos mainus problematika, taip pat surengtos dvejos dirbtuvės – dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo ir korupcijos prevencijos bei rizikų vertinimo. Be kita ko, renginio metu apdovanota geriausia metų tarptautinė iniciatyva – Nacionalinio Ukrainos antikorupcijos biuro įkurta Antikorupcijos mokykla.

Generalinėje asamblėjoje taip pat priimta Kišiniovo deklaracija. Joje išdėstyti siūlymai dėl veiksmų stiprinant antikorupcinius įsipareigojimus institucijoms, Europos šalių vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms.

Šiais metais tinklų narėmis be VTEK tapo dar penki subjektai: Airijos nacionalinės policijos ir saugumo tarnybos Antikorupcijos padalinys ir Garda Síochána ombudsmeno komisija, Latvijos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus saugumo biuras, Moldovos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus apsaugos ir antikorupcijos tarnyba bei Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.

Į renginį susirinko apie 200 dalyvių.

VTEK ir EPAC/EACN informacija

Pareigas pradeda eiti nauja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narė Virginija Aleksejūnė, iki šiol vadovavusi šios priežiūros institucijos Prevencijos skyriui. Šiandien Seime ji prisiekė Lietuvos valstybei.

Parlamentarų balsų dauguma į VTEK narės pareigas teisininkė buvo paskirta rugsėjo pabaigoje. V. Aleksejūnė tarnavo VTEK nuo 2008-ųjų, dirbo tiek interesų konfliktų prevencijos, tiek interesų derinimo pažeidimų tyrimų srityse, koordinavo Privačių interesų registro (PINREG) modernizavimo procesą bei nuotoliniam švietimui ir atitikties užtikrinimui skirtos Tarnybinės etikos standartų sistemos sukūrimą. Anksčiau teisininkė ėjo pareigas Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje bei Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

V. Aleksejūnė pakeitė vakar kadenciją baigusį teisininką Edmundą Sakalauską, kuris nuo 2017 m. ėjo VTEK nario, o nuo 2018-ųjų – pirmininko pareigas. VTEK nario priesaiką praėjusią savaitę davė ir teisininkas dr. Tomas Blinstrubis, pakeitęs dvi kadencijas VTEK dirbusį ir jai laikinai pirmininkavusį teisininką dr. Virginijų Kanapinską.

Ši priežiūros institucija šiuo metu yra visos sudėties, tačiau kol kas nepaskirtas VTEK pirmininkas. Jo pareigas laikinai eina pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė. VTEK nariai taip pat yra Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, VTEK pirmininką iš komisijos narių Seimo pirmininko teikimu skiria Seimas.

VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, kurio kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Seime priesaiką Lietuvos valstybei šiandien davė naujas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys dr. Tomas Blinstrubis. Praėjusią savaitę į šias pareigas paskirtas teisininkas darbą pradeda šiandien, lapkričio 10 d.

Dr. T. Blinstrubis pakeitė vakar antrąją kadenciją baigusį VTEK narį dr. Virginijų Kanapinską. Pastarasis šias pareigas ėjo dešimt metų – nuo 2012-ųjų, taip pat daugiau nei metus VTEK laikinai pirmininkavo – nuo 2017-ųjų kovo iki 2018-ųjų balandžio.

Dar viena nauja VTEK narė – Virginija Aleksejūnė – pareigas pradės eiti kitą ketvirtadienį, po priesaikos Seime. Į šias pareigas ją Seimas skyrė rugsėjo pabaigoje. Teisininkė prieš tai vadovavo VTEK Prevencijos skyriui, o patirtį interesų derinimo srityje VTEK kaupia nuo 2008-ųjų.

V. Aleksejūnė pakeis kadenciją baigiantį teisininką Edmundą Sakalauską, kuris VTEK nariu tapo 2017 m., o nuo 2018 m. Seimo skyrimu eina VTEK pirmininko pareigas.

VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, kurio kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Teisininkas dr. Tomas Blinstrubis paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariu. Pareigas jis pradės eiti kitą savaitę, lapkričio 10 d. Tokį nutarimą šiandien priėmė Seimas, atsižvelgęs į Lietuvos teisininkų draugijos teikimą. Už tai balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 9. Prieš pradėdamas eiti pareigas, dr. T. Blinstrubis Seime turės prisiekti Lietuvos valstybei.

Dr. T. Blinstrubis teisės mokslo krypties daktaro laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete (MRU), pastaraisiais metais dirbo advokatu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju, dėstė MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės institute. Dr. T. Blinstrubis yra studijavęs Vokietijos Kylio universitete, stažavęsis Austrijos Graco bei Šveicarijos Liucernos universitetuose, taip pat Kylio prokuratūroje prie Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės teismo ir Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės vidaus reikalų ministerijoje.

Į VTEK narius dr. T. Blinstrubis paskirtas baigiantis antrajai VTEK nario dr. Virginijaus Kanapinsko kadencijai, kuris pareigas šioje komisijoje ėjo nuo 2012 metų. Jis taip pat laikinai ėjo VTEK pirmininko pareigas nuo 2017-ųjų kovo iki 2018-ųjų balandžio.

VTEK nario kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. VTEK narys yra valstybės pareigūnas.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Lapkritį baigiantis dviejų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių kadencijoms, Seimas antradienį į vieną iš šių pozicijų paskyrė Virginiją Aleksejūnę. Šiuo metu VTEK Prevencijos skyriaus vedėjos pareigas einanti teisininkė narės įgaliojimus įgis lapkričio 17 d., kai pasibaigs dabar VTEK pirmininko pareigas einančio VTEK nario Edmundo Sakalausko kadencija.

Teisininkės išsilavinimą turinti V. Aleksejūnė VTEK dirba nuo 2008-ųjų, kur praktinę patirtį sukaupė tiek interesų konfliktų prevencijos, tiek interesų derinimo tyrimų srityse. Anksčiau ji ėjo pareigas Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, taip pat Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje.

Lapkritį taip pat baigiasi VTEK nario dr. Virginijaus Kanapinsko antroji kadencija. Kandidatą į šią poziciją turės pateikti Lietuvos teisininkų draugija.

VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, kurio kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei.

VTEK yra priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Europos Komisija (EK) pateiktoje 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje apžvelgė reikšmingus pokyčius, susijusius su teisinės valstybės klausimais visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Lietuvos atveju, be kita ko, atkreiptas dėmesys į teigiamus pokyčius kovos su korupcija srityje.

EK akcentavo naują lobistinės veiklos reglamentavimą, įtvirtinusį kryžminį – vykdytos ir patirtos lobistinės veiklos – deklaravimą, leidžiantį užtikrinti didesnį lobistinės veiklos skaidrumą, bei pradėjusį veikti Privačių interesų registrą (PINREG), supaprastinusį privačių interesų deklaravimą viešojo sektoriaus atstovams. Taip pat pažymėta, kad buvo patvirtinta ir pradėta įgyvendinti atnaujinta „sukamųjų durų“ (angl. revolving doors) reiškinio ir veiklos pertraukos laikotarpių teisinė sistema, kai taikomi tam tikri apribojimai pasibaigus tarnybai viešajame sektoriuje.

EK ataskaitoje teigiama, kad išrinktiems pareigūnams skirtoje deklaravimo sistemoje dabar taikomos veiksmingesnės ir efektyvesnės taisyklės: 2020 m. buvo priimtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) pakeitimas, kuriuo siekiama supaprastinti interesų deklaravimo procesą ir jame išsamiai apibūdinta visa būtina informacija, reikalinga deklaracijai pateikti. Pabrėžiama, kad 2021 m. pradėjo veikti PINREG ir šio naujo IT sprendimo tikslas – gerinti interesų deklaracijų kokybę sujungiant daugiau kaip 10 nacionalinių valdžios registrų ir informacinių sistemų. Juose saugoma informacija automatiškai įtraukiama į deklaraciją, o asmuo el. paštu gauna priminimą, kad reikia baigti pildyti deklaraciją, – ataskaitoje atkreipia dėmesį EK.

Akcentuojant pokyčius tarnybinės etikos srityje, minimas ir „sukamųjų durų“ reiškinys. EK atkreipia dėmesį, kad VPIDĮ nustatytas vienų metų veiklos pertraukos laikotarpis nustojus eiti tam tikras pareigas viešajame sektoriuje, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konkrečiais atvejais turi teisę nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Taigi 2020-2021 m. VTEK gavo 4 prašymus pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą: vienu atveju sprendimas nepriimtas, nes trūko pareiškėjo informacijos, kitais dviem atvejais prašymai buvo atmesti, o vienu atveju prašymas pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą buvo patvirtintas.

Apibendrindama visos ES rezultatus, EK teigė, kad ataskaitoje pavyko parodyti daug teigiamų teisinės valstybės pokyčių valstybėse narėse, kur imamasi tolesnių veiksmų dėl anksčiau nustatytų iššūkių. Esą, taip pat matyti, kur iššūkiai ir susirūpinimas išlieka ar net padidėjo, tačiau EK palankiai vertina visų valstybių narių dalyvavimą, jų tęstinį įsitraukimą bei bendradarbiavimą ir norą pradėti dialogą dėl keblių klausimų.

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, įskaitant jos 27 šalių skyrius, pateikiami teigiami ir neigiami pokyčiai visose valstybėse narėse keturiose pagrindinėse su teisine valstybe susijusiose srityse: teisingumo sistemoje, kovos su korupcija sistemoje, žiniasklaidos pliuralizmo srityje ir kitų institucinių klausimų, susijusių su stabdžių ir atsvarų sistema, srityje. Ši ataskaita yra dalis platesnio masto ES pastangų skatinti ir ginti savo pamatines vertybes.

Čia galima susipažinti su: visa ataskaita arba jos skyriumi apie Lietuvą.

VTEK ir EK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kartu su kitomis dešimt už skaidrumą viešajame sektoriuje atsakingų Europos Sąjungos (ES) šalių narių institucijų įsteigė Europos tarnybinės etikos tinklą (ETET, angl. European Network for Public Ethics). Tinklo narėmis tapo Prancūzijos Visuomeninių reikalų skaidrumo tarnyba (VRST), Austrijos Federalinis antikorupcijos biuras, Belgijos Federalinės deontologijos komisija, už skaidrumą atsakingas Čekijos Teisingumo ministerijos padalinys, Ispanijos Interesų konfliktų tarnyba prie Finansų ir viešojo sektoriaus ministerijos, Italijos Nacionalinė antikorupcijos tarnyba, Kroatijos Sprendimų dėl interesų konfliktų komisija, Maltos Viešojo gyvenimo standartų komisaro tarnyba, Rumunijos Nacionalinė skaidrumo agentūra ir Slovėnijos Korupcijos prevencijos komisija. 

ETET steigimo inciatyvos ėmėsi Prancūzija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai. VRST būstinėje Paryžiuje pasirašydamos ETET steigimo deklaraciją, šalys sutarė stiprinti tarnybinės etikos srityje veikiančių institucijų nepriklausomumą, ekspertines žinias ir galimybes įgyvendinti savo viešąjį interesą atliepiančią misiją. Taip pat sutarta kurti bendras iniciatyvas, keistis gerąja patirtimi bei praktikomis, realizuoti savitarpio pagalbą tarnybinės etikos klausimais, siekti tapti ekspertiniu subjektu, gebančiu atstovauti tarnybinės etikos klausimais ES mastu. 

Susitikime ETET narės pristatė savo institucijas bei problemas, su kuriomis susiduria tarnybinės etikos srityje, dalijosi, kokių pokyčių reikėtų siekiant tinkamai įgyvendinti savo vykdomą misiją ir kaip galėtų prie to prisidėti ETET. Institucijų atstovai aptarė skaidrumo iniciatyvų suteikiamą galimybę sustiprinti visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi, priemones, sudarančias galimybę užkirsti kelią interesų konfliktams, lobistinės veiklos reguliavimo ypatybės ES ir kitus klausimus. Sutarta, kad vienas iš tikslų, organizuojant reguliarius ETET narių susitikimus – suteikti tarnybinės etikos problemoms daugiau matomumo ES teritorijoje. Artimiausiu metu ketinama suderinti ir patvirtinti ETET veiklos statutą.

VTEK informacija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) būstinėje trečiadienį vyko išvažiuojamasis Seimo Antikorupcijos komisijos (SAK) posėdis. Jo metu buvo aptariamos VTEK veiklos bei teisinio reguliavimo aktualijos.

Posėdyje dalyvavo SAK pirmininkas Algirdas Stončaitis ir nariai Andrius Kupčinskas, Mindaugas Lingė, Vytautas Mitalas, Jurgis Razma ir Julius Sabatauskas.

Pasveikindamas atvykusius svečius, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas pasidžiaugė glaudžiu komisijų bendradarbiavimu ir akcentavo, kad pastaraisiais metais VTEK susitelkė į aktyvią prevencinę veiklą: pernai pradėta kurti Tarnybinės etikos standartų sistema (TESS), į kurią įeina mokymas ištisą parą (7/24), tarnybinės etikos patarėjų tinklo formavimas bei tarnybinės etikos lygmens nustatymas, vyksta aktyvi lobistinės veiklos priežiūra bei tarptautinis bendradarbiavimas. Jo, teigimu VTEK šiemet ėmėsi ir iniciatyvos peržiūrėti interesų derinimą bei lobistinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų normas ir pateikti praktika paremtų siūlymų, kaip jas tobulinti.

Posėdžio metu VTEK atstovai SAK nariams pristatė keletą pirminių siūlymų, o galutinius Seimui ketinama pateikti rudenį. Interesų derinimo srityje aptarti pasiūlymai yra susiję su privačių interesų deklaravimu, nusišalinimu, teise atstovauti ir kitomis nuostatomis. Viena iš problemų, kurias siekiama išspręsti, yra tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios deklaracijos turinį, stokoja aiškumo, deklaracijose trūksta duomenų apie reikšmingus privačius interesus, todėl įstatymo kontrolę įgyvendinantiems subjektams sunku valdyti deklaruojančių asmenų privačių interesų keliamą riziką ir laiku rasti tinkamą interesų konfliktų valdymo būdą.

Lobistinės veiklos reglamentavimo siūlymai susiję su siekiu išspręsti metu egzistuojančias problemas. Pavyzdžiui, galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas neįgyvendina užsibrėžtų skaidrios ir viešos teisėkūros tikslų, jo nuostatos dėl veiklos, nelaikytinos lobistine, stokoja aiškumo; jis neapima valstybės institucijose ir savivaldybėse sudaromų patariamųjų kolegialių organų (tarybų, komisijų, darbo grupių) veikloje dalyvaujančių nuo institucijų nepriklausomų asmenų (t. y. ne valstybės politikų, valstybės tarnautojų ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų) įtakos teisėkūrai veiklos.

SAK pirmininkas A. Stončaitis padėkojo VTEK už iniciatyvas ir bendradarbiavimą, akcentavo VTEK padarytą proveržį ir teigė, kad SAK prisidės prie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei Lobistinės veiklos įstatymo tobulinimo, siekiant efektyvaus reglamentavimo.

VTEK informacija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkas Edmundas Sakalauskas, pavaduotoja Evelina Matulaitienė ir nariai trečiadienį susitiko su Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (SEPK) pirmininke Aušrine Norkiene bei nariais. Susitikimo metu aptartos tarnybinės etikos reguliavimo aktualijos, komisijų bendradarbiavimo klausimai, priemonės, kurių reikia imtis, kad būtų tinkamai įgyvendintos tarptautinės rekomendacijos.

VTEK ir SEPK atstovai kalbėjo apie teisėkūros tarnybinės etikos bei lobistinės veiklos srityse aktualijas, taip pat priemones, siekiant veiksmingo Seimo narių privačių interesų deklaravimo, bei kitus viešojo sektoriaus atsparumo korupcijai užtikrinimo būdus.  

VTEK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pateikė naujovių, didinančių visuomenės informuotumą apie lobistinę veiklą ir skatinančių teisėkūros procesuose dalyvaujančius asmenis veikti skaidriai.

Atviri duomenys

Taikydama didelių duomenų kiekių valdymo instrumentus, modernizuota Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS) duomenis apie vykdomą lobistinę veiklą bei įtaką teisėkūrai atvėrė interaktyvių grafikų pavidalu. Naudotojai gali juos filtruoti pagal pasirinktą laikotarpį: kelerių arba vienų metų, ketvirčio, mėnesio, savaitės. Šią gerąją praktiką VTEK perėmė iš Čilės Skaidrumo tarybos. Tikimasi, kad toks duomenų atvėrimas paskatins visuomenės ir žiniasklaidos įsitraukimą į teisėkūros procesų skaidrumo procesus.

Taip pat atsirado galimybė parsisiųsti SKAIDRIS kaupiamus nuasmenintus duomenis pakartotiniam naudojimui. Sudarytus atvirų duomenų rinkinius galima naudoti analizėms, mokslo tyrimams, švietimui ar panašiems tikslams.

Greitesnis duomenų surinkimas

Modernizavus sistemą, SKAIDRIS automatiškai gauna informaciją iš Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės narių bei viceministrų viešai skelbiamų darbotvarkių. Tai leidžia VTEK prevenciškai tikrinti, ar lobistinė veikla yra vykdoma laikantis nustatytų reikalavimų.

Taip pat VTEK turi galimybę analizuoti duomenis iš Teisės aktų informacinės sistemos, kurioje asmenys teikia siūlymus teisės aktų projektų pakeitimams. Surinkta informacija praverčia tikrinant, ar lobistinė veikla vykdoma teisėtai, analizuojant vykstančius lobizmo pricesus, tikrinant skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, teikiant metodinę pagalbą ir rekomendacijas lobistams ir asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, bei institucijoms, kuriose dirba asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką.

VTEK paspartino ir lobistų registracijos procesą: sistema SKAIDRIS automatizuotai gauna informaciją, ar lobistu siekiantis tapti asmuo įregistruotas Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registre. Ši duomenų bazių sąsaja suteikia galimybę greičiau gauti reikiamą informaciją ir priimti sprendimą dėl asmens įrašymo arba neįrašymo į lobistų sąrašą. Lobistinės veiklos įstatymas taiko ribojimus tapti lobistais asmenims, kurie yra įstatymų nustatyta tvarka pripažinti kaltais dėl tam tikrų veikų.

Lobistinę veiklą reglamentuoja Lobistinės veiklos įstatymas. Ji apibrėžiama kaip fizinio ar juridinio asmens arba kitos organizacijos ar jų padalinio veiksmai, kuriais siekiama daryti įtaką valstybės politikams, pareigūnams ir tarnautojams, kad lobistinės veiklos užsakovo ar lobistinės veiklos naudos gavėjo interesais būtų priimami arba nepriimami teisės aktai.

Lobistinė veikla ir įtaka teisėkūrai turi būti viešai deklaruojama VTEK valdomoje sistemoje SKAIDRIS.

VTEK informacija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovai antradienį vedė mokymus naujai paskirtiems Vilniaus, Kauno, Utenos bei Kretingos apylinkių teismų teisėjams. Mokymų metu VTEK narys Gediminas Sakalauskas bei Prevencijos skyriaus vedėja Virginija Aleksejūnė supažindino dalyvius su Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatų taikymu, aptarė teismų veikloje aktualius tarnybinės etikos klausimus.

Daugiausia dėmesio buvo skirta privačių interesų deklaravimo bei interesų konfliktų prevencijos ir valdymo klausimams. Aptartos ir kitos VPIDĮ nustatytos pareigos: ribojimai atstovauti, priimti dovanas ir paslaugas bei reikalavimas „atvėsti“ pasibaigus tarnybai.

Pagal VPIDĮ, teisėjai laikytini valstybinėje tarnyboje dirbančiais asmenimis, jiems šio teisės akto nuostatos yra taikomos visa apimtimi.

Siekdami užtikrinti viešųjų interesų viršenybę savo tarnybinėje veikloje, asmenys įsipareigoja vykdyti jiems nustatytus tarnybinės etikos reikalavimus. O tam tikrų ribojimų būtina paisyti ir nustojus dirbti valstybinėje tarnyboje. Asmenys privalo nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, deklaruoti privačius interesus, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl jo egzistavimo, nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti, priimdami sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, nesinaudoti viešai neskelbiama tarnybine informacija ne tarnybinei veiklai, nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Mokymuose dalyvavo 13 teisėjų.

VTEK informacija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovai praėjusiais metais vykdytos veiklos rezultatus trečiadienį pristatė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (VVSK). 

Susipažinę su dokumentu, VVSK nariai sutarė, kad būtina stiprinti VTEK finansiškai ir skirti lėšų pernai papildomai institucijai suteiktiems penkiems etatams. „Įvertinant visas apimtis, kiek jums padidėjo darbo ir supratimą apie etatų skaičių, kurie patvirtinti, deja, tenka apgailestauti, nors mūsų komitetas vienbalsiai pasisakė ir pritarė, bet lėšos biudžete nenumatytos ir nebeskirtos. Tie pokyčiai, kurie laukia ir ką jūs darysite, ir visų pasisakančių bei vertinančių darbą dažnai akcentuojamas analitinis darbas ir kad tas išvadas būtų galima padaryti, aš vis tik siūlyčiau, kad mūsų komitetas dar kartą papildomai kreiptųsi į Biudžeto ir finansų komitetą, nes bus biudžeto persvarstymas, jog tos lėšos pagal numatytus etatus būtų paskirtos – kad veikla, kuri reikalinga, kuri svarbi, ir tie planai, kuriuos turi pati VTEK, geranoriškai dirbdama padidintu krūviu be lėšų, būtų įgyvendinti”, – sakė VVSK pirmininkas Ričardas Juška.  

Kalbėdamas apie praėjusių metų iššūkius, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas akcentavo dviejų sistemų veiklos pradžią. „Kadangi turėjau progos pristatyti VTEK veiklą 2018, 2019, 2020 metais. Galiu pasakyti, kad, palyginus, 2021 metai buvo neeiliniai metai, buvo daug virsmo. Turėjome paleisti į gyvenimą Privačių interesų registrą (PINREG). Metėme visas jėgas, mokėme deklarantus, kaip deklaruoti. Kartais netgi savaitgaliais mūsų žmonės dirbdavo, nes būdavo labai daug besijungiančiųjų – po kelis tūkstančius vienu metu. Antras instrumentas, kurį sukūrėme ir turėjome įveiklinti – Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS). Į ją įdiegėme ir daug inovacijų iš kitų pasaulio valstybių, kurios padeda prižiūrint lobistinę veiklą. Šiuo metu galite pamatyti ir infografikus, kokią informaciją gauname“, – sakė E. Sakalauskas.  

Jis teigė, kad prieš dvejus metus VTEK veikla buvo pakreipta proaktyvia kryptimi. „Mokymai, konsultacijos, aktyvi metodinė pagalba. Tai atsispindi ir 2021 metų veikloje. Daug dėmesio skyrėme ir savivaldybių tarybų segmentui – tiek savivaldybių tarybų nariams, tiek Etikos komisijoms, tiek Antikorupcijos komisijoms. VTEK priėmė didelę metodinę instrukciją lentelių pavidalu, kaip savivaldybių tarybų nariams elgtis, siekiant išvengti interesų konfliktų, o Etikos komisijoms – rekomendaciją, kaip atlikti tyrimus. Taip pat stipriai atnaujinome rekomendacijas dėl kontrolės ir priežiūros, dėl lobizmo. Vyko daug mokymų, nes pradėjus veikti SKAIDRIS ir PINREG, kilo daugybė klausimų, ką deklaruoti, kur deklaruoti, kaip deklaruoti, per kiek deklaruoti. Taigi mūsų tikslas buvo veikti proaktyviai“, – kalbėjo VTEK pirmininkas.   

Su visu ataskaitos tekstu galima susipažinti čia.

VTEK informacija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovai praėjusių metų institucijos veiklos rezultatus trečiadienį pristatė Seimo Antikorupcijos komisijoje (SAK). 

„Dėkoju VTEK pirmininkui, pavaduotojai ir visiems, kurie dalyvavo, prisidėjo rengiant šią ataskaitą. Iš tiesų, mums buvo įdomu, vertinimas yra geras, progresas yra labai akivaizdus – šiandien tai nuskambėjo iš visų SAK narių. Pasiūlymų taipogi buvo nemažai, galbūt ir mes galėtume per SAK kartu su jumis tas iniciatyvas paversti įstatymo pakeitimo projektais“, – išklausęs VTEK ataskaitos pristatymą teigė SAK pirmininkas Algirdas Stončaitis.  

Pristatydamas institucijos veiklos ataskaitą, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas teigė, kad 2021-ieji buvo iššūkių metai. „Pernai pradėjo veikti Privačių interesų registras (PINREG) ir Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS). Ėmėmės visų priemonių, kad asmenys į naująjį PINREG pateiktų deklaracijas per nustatytą terminą ir pavyko pasiekti, kad kritinė masė tai padarytų. SKAIDRIS sistemoje teikiamų deklaracijų skaičiai taip pat sparčiai augo“, – sakė E. Sakalauskas.  

VTEK pirmininkas taip pat išskyrė intensyviai teiktą metodinę pagalbą įvairiems subjektams: savivaldybių tarybų nariams bei Etikos komisijoms, institucijų ir įstaigų vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, lobistams ar jų įtaką patiriantiesiems. „Vienas iš mūsų tikslų – kad mokymai bei metodinė medžiaga persikeltų į virtualią erdvę ir būtų pasiekiami 24 val. per parą, 7 dienas per savaitę – tai artimiausiu metu užtikrins PINREG“, – teigė E. Sakalauskas. Jis pridūrė, kad pernai VTEK taip pat iškristalizavo ir savo misiją bei viziją, kurios yra nukreiptos į pagalbą deklaruojantiesiems ir jų vadovams valdant privačių interesų keliamas rizikas bei pagalbą laiku ir išsamiai atskleidžiant įtaką teisėkūrai.  

„Mūsų šių metų prioritetuose – daugiau analitinio darbo. 2021 metais Seimo valdyba taip pat ir su Antikorupcijos komisijos pritarimu paskyrė mums papildomus penkis etatus, bet finansavimo negavome ir negalėjome šių etatų formuoti, priiminėti žmonių, tai šiuo atveju ir likome nuošaly su šiomis funkcijomis, tačiau nepaisant to, bandome rezultatą išgauti iš esamų resursų“, – sakė E. Sakalauskas.  

VTEK informacija  

Kviečiame susipažinti su Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) patvirtinta 2021 metų veiklos ataskaita.

Reikšdama paramą Ukrainai, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) blokavo Rusijos Federacijos atstovų dalyvavimą Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Vyriausiųjų viešojo sektoriaus skaidrumo ekspertų darbo grupėje (SPIO). Pastarosios tikslas – palaikyti skaidrumo ir antikorupcinės aplinkos formavimą bei įgyvendinimą, gerą viešąjį valdymą ir stiprinti susijusias pamatines vertybes.

Šią darbo grupę sudaro ne tik EBPO valstybių narių ir kandidačių atstovai, bet ir asmenys iš kitų šalių. VTEK išreiškė stiprų nepritarimą, kad karinę agresiją prieš Ukrainos gyventojus panaudojusi ir tarptautinę teisę pažeidusi šalis ekspertiniu lygmeniu dalyvautų SPIO susitikime ir kitose jos veiklose. Santykius su Rusija stabdanti EBPO šią poziciją palaikė.

VTEK darbuotojai savo ruožtu ėmėsi padėti ir nuo karo nukentėjusiems Ukrainos gyventojams. Prisidėdami prie koordinuojamų humanitarinės pagalbos iniciatyvų, VTEK atstovai suruošė būtiniausių vaistų, sveikatos priežiūros priemonių, prekių kūdikiams, ir kitų reikalingų daiktų siuntinį. Tikimasi, kad jis operatyviai pasieks Ukrainos gyventojus.

VTEK informacija