Tag: Lietuviškai

2026-10-23

Kolegialių valdymo organų veiklos skaidrumas neatsiejamas nuo tinkamo interesų konflikto valdymo. Apie tai, kaip turėtų atrodyti efektyviai veikianti sistema, šiandien su Žemės ūkio ministerijos valdomų bendrovių valdybų nariais, organizacijų vadovais ir jų įgaliotais asmenimis diskutavo VTEK Atitikties skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė.

Interesų konfliktų valdymo procesuose aktyviai veikia organizacijos vadovo įgaliotas asmuo.
Įgaliotas asmuo galėtų spręsti iš anksto (dar iki posėdžio) pateikto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimą, taip pat teikti siūlymus nusišalinti, rengti išankstines rašytines rekomendacijas.
Nušalinimo institutą taiko visuotinis akcininkų susirinkimas ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Daugumos akcininko atstovas dalyvauja rengiant išankstines rašytines rekomendacijas, taip pat informuojamas apie priimtus nusišalinimus ir nušalinimus.

Gerai veikiančios interesų konfliktų valdymo procedūros (daugiau rasite čia) išlaiko pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, užtikrina galimybes akcininkams ar jų atstovams gauti informaciją apie interesų konfliktų užkardymo procesus.

Turite daugiau klausimų apie interesų konfliktų valdymą įmonių valdybose ar stebėtojų tarybose? Kreipkitės į VTEK Atitikties skyrių!

2026-10-22

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė mokyklos direktoriaus apeliacinį skundą ir paliko nepakeistą Regionų administracinio teismo sprendimą. Teismas konstatavo, kad VTEK pagrįstai pripažino mokyklos direktorių šiurkščiai pažeidusiu Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.

VTEK buvo nustačiusi, kad mokyklos direktorius 2021–2023 metais nenusišalino priimdamas sprendimus, susijusius su toje pačioje mokykloje dirbančių jo sutuoktinės ir dukters darbo santykiais. Taip pat buvo konstatuoti pažeidimai dėl duomenų apie artimųjų darbovietę ir pareigas deklaravimo.

LVAT pabrėžė, kad privataus intereso buvimas ir jo realizavimas nėra tapatūs. Vien dalyvavimo priimant su privačiais interesais susijusį sprendimą ir pareigos nusišalinti nevykdymo savaime nepakanka konstatuoti, kad privatus interesas buvo realizuotas. Tam būtina konkrečiais duomenimis nustatyti, kad privatus interesas buvo faktiškai įgyvendintas, tai yra pasiektas šį interesą tenkinantis rezultatas.

Nagrinėtoje byloje toks rezultatas buvo nustatytas. Mokyklos direktorius 2023 m. gegužės–gruodžio mėnesiais pasirašė šešis įsakymus dėl priemokų ir premijų skyrimo. Teismas konstatavo, kad šiais sprendimais artimosioms buvo suteiktos konkrečios turtinės teisės į pinigines išmokas, kurias jos ir gavo. Todėl buvo pasiektas jų turtinį interesą tenkinantis rezultatas.

LVAT taip pat pažymėjo, kad privataus intereso realizavimui konstatuoti nereikalaujama, jog gauta nauda būtų neteisėta ar didesnė už kitiems asmenims suteiktą naudą. Nereikia nustatyti ir žalos viešiesiems interesams. Todėl aplinkybė, kad artimiesiems skirtos išmokos galėjo atitikti darbo apmokėjimą reglamentuojančias nuostatas ar buvo tokio pat dydžio kaip kitiems darbuotojams skirtos išmokos, pareigos nusišalinti nepanaikino.

Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, kad direktorius turėjo pareikšti nusišalinimą jį į pareigas skiriančiam subjektui. Byloje nebuvo duomenų, kad prieš priimdamas ginčo įsakymus jis būtų tai padaręs.

LVAT galutinai konstatavo, kad pažeidimas pagrįstai pripažintas šiurkščiu, apeliacinį skundą atmetė, o pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Administracinė byla Nr. eA-707-575/2026, LVAT nutartis priimta 2026 m. spalio 21 d.

2026-10-21

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), įvertinusi pranešime pateiktą informaciją dėl finansų ministro Taurimo Valio veiksmų, nusprendė surinkti papildomą informaciją ir tik tuomet spręsti, ar yra pagrindas pradėti tyrimą.

Gautame pranešime keliami klausimai dėl ministro dalyvavimo priimant sprendimus, susijusius su Centrinių kredito unijų įstatymo pakeitimo projektu, taip pat dėl rašto dėl valstybės siekiamų tikslų nacionaliniame plėtros banke ir šiam bankui keliamų lūkesčių pasirašymo.

Turimais duomenimis, T. Valys iki paskyrimo finansų ministru buvo kooperatinės bendrovės Šeimos kredito unijos valdybos narys, o šios kredito unijos valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas yra ministrui artimas asmuo.

VTEK sieks išsiaiškinti, ar ministro priimti sprendimai galėjo būti susiję su Šeimos kredito unija, taip pat, ar T. Valys turi ne tik sudarytą automobilio pirkimo sandorį su šia unija, bet ir kitų ryšių, kurie galėtų būti reikšmingi vertinant pranešime nurodytas aplinkybes.

Gavusi prašomą informaciją, VTEK spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą dėl galimo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimo.

2026-10-21

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio elgesio.

Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar meras nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyto draudimo priimti su tarnybine padėtimi ar tarnybinėmis pareigomis susijusias dovanas. VTEK vertins aplinkybes, kai V. Matijošaitis priėmė UAB „Superia LT“ neatlygintinai suteiktą kvietimą ir juo pasinaudojo 2026 m. rugsėjo 24–25 d. dalyvaudamas mokamoje konferencijoje Palangoje „Lūžio taškas 2026“.

VTEK pabrėžia, kad sprendimas pradėti tyrimą savaime nereiškia, jog pažeidimas buvo padarytas. Galutinis sprendimas bus priimtas tik surinkus ir įvertinus visą tyrimui reikšmingą informaciją bei gavus tiriamo asmens paaiškinimus.

Tyrimas pradėtas pagal žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją.

2026-10-21

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Alytaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Gintaro Rakaičio elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Tyrimo metu Komisija vertins, ar G. Rakaitis nepažeidė pareigos vengti interesų konflikto ir nusišalinti, kai 2025 m. rugpjūčio 6 d. Savivaldybės administracijos vardu pasirašė raštą UAB „Statybos ekspertų biuras“, kurioje pats dirba ekspertu. Raštasbuvo susijęs su sutarties su šia bendrove nutraukimu ir dalies sutartos sumos sumokėjimu.

VTEK pabrėžia, kad sprendimas pradėti tyrimą savaime nereiškia, jog pažeidimas buvo padarytas. Galutinis sprendimas bus priimtas tik surinkus ir įvertinus visą tyrimui reikšmingą informaciją bei gavus tiriamo asmens paaiškinimus.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

2026-10-21

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atlikusi tyrimą, nusprendė, kad Rimvydas Palubinskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatas dėl naudojimosi tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti ir atstovavimo apribojimų.

VTEK nustatė, kad Rimvydas Palubinskas, kaip Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos narys kreipdamasis į savivaldybės administraciją ir prašydamas pateikti konkurso, kuriame pats dalyvavo kaip privatus asmuo, dokumentus, pasinaudojo tarybos nario statusu asmeninei naudai gauti.

Taip pat VTEK pripažino, kad Rimvydas Palubinskas pažeidė VPIDĮ nustatytą atstovavimo apribojimą. Jis, atstovaudamas savo vadovaujamai Alvito kaimo bendruomenei, dalyvavo Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2025 m. liepos 4 d. posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas su šios bendruomenės prašymu susijęs klausimas dėl konkurso, kurio baigtimi Rimvydas Palubinskas buvo asmeniškai suinteresuotas.

VPIDĮ numato, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo negali atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesų institucijoje ar įstaigoje, kurioje pats dirba, o jei ši įstaiga priklauso įstaigų sistemai, – ir kitose tos sistemos įstaigose.

VTEK pasiūlė Vilkaviškio rajono savivaldybės merui atkreipti tarybos narių dėmesį į VPIDĮ nustatytus atstovavimo apribojimus. Taip pat pasiūlyta priminti, kad, esant poreikiui atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus savivaldybės taryboje, savivaldybės administracijoje ar kitose šios sistemos įstaigose, iš anksto turėtų būti išspręstas klausimas dėl VPIDĮ 12 straipsnio 4 dalyje numatytos išimties taikymo.

Tyrimas atliktas įvertinus Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2026 m. balandžio 24 d. sprendime „Dėl Rimvydo Palubinsko elgesio“ išdėstytas aplinkybes. VTEK kilo abejonių dėl Etikos komisijos atlikto tyrimo visapusiškumo ir išsamumo bei tinkamo VPIDĮ nuostatų taikymo.

2026-10-21

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, spalio 21 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą: UAB ,,Utenos regiono atliekų tvarkymo centras, GSM Association.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, spalio 21 d. nusprendė įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą viešąją įstaigą „Nacionalinis socialinės integracijos institutas“.

2026-10-16

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkė Jolanta Bernotaitė ir Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė dalyvavo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) Viešojo integralumo pareigūnų darbo grupės (Public Integrity Officials Working Party, PIAC) susitikimuose, kuriuose valstybių narių atstovai diskutavo apie viešojo sektoriaus skaidrumo stiprinimą, gerąją praktiką bei naujausias iniciatyvas korupcijos prevencijos srityje.

Susitikimų metu taip pat surengtas jungtinis EBPO Viešojo valdymo komiteto ir PIAC posėdis, skirtas aptarti, kaip stiprinti viešojo sektoriaus skaidrumo sistemas mažinant perteklinį sudėtingumą, administracinę naštą bei funkcijų dubliavimą. Šio posėdžio metu VTEK pirmininkė Jolanta Bernotaitė pristatė Lietuvos patirtį ir požiūrį į skaidrumo sistemos stiprinimą.

Pranešime akcentuota, kad veiksminga skaidrumo sistema nebūtinai reiškia daugiau taisyklių, deklaracijų ar kontrolės priemonių. Svarbiausia, kad pareigūnai ir institucijos aiškiai suprastų savo pareigas, gebėtų jas taikyti praktikoje ir priimtų skaidrius bei nešališkus sprendimus.

Pristatant Lietuvos patirtį buvo išskirtos trys kryptys. Pirmiausia, siekis užtikrinti didesnį skaidrumo sistemos nuoseklumą, vertinant, ar skirtingos priemonės ir teisinis reguliavimas nesidubliuoja, ar atsakomybės paskirstytos tinkamu lygmeniu ir ar taikomos priemonės iš tiesų padeda pasiekti numatytų rezultatų.

Antroji kryptis – sudaryti sąlygas esamus reikalavimus taikyti paprasčiau. Kaip praktinis pavyzdys pristatytas VTEK parengtas vieno puslapio nusišalinimo atmintinės modelis savivaldybių tarybų nariams, kuriame aiškiai ir glaustai paaiškinami pagrindiniai nusišalinimo procedūros žingsniai. Pabrėžta, kad dažnai efektyvesnis sprendimas yra ne naujų taisyklių kūrimas, o esamų reikalavimų aiškesnis paaiškinimas ir praktinių priemonių parengimas.

Trečioji kryptis – skaidrumo reikalavimų įgyvendinimą palengvinančių priemonių plėtra. Aptarti Lietuvoje veikiantys skaitmeniniai sprendimai: Privačių interesų registras (PINREG), Skaidrių teisėkūros procesų informacinė sistema (SKAIDRIS). Taip pat akcentuota konsultacijų ir metodinės pagalbos svarba bei įgaliotų asmenų kompetencijų stiprinimas viešojo sektoriaus institucijose.

Diskusijoje pažymėta, kad skaitmenizavimas ar naujų priemonių sukūrimas savaime nereiškia mažesnės administracinės naštos. Sėkmę pirmiausia rodo tai, ar skaidrumo reikalavimus tapo lengviau taikyti praktikoje, ar sumažėjo pasikartojančių klaidų ir ar interesų konfliktų rizikos valdomos efektyviau.

EBPO PIAC darbo grupė vienija valstybių institucijų atstovus, atsakingus už viešojo sektoriaus skaidrumo politikos formavimą ir įgyvendinimą, bei sudaro galimybes keistis gerąja patirtimi stiprinant skaidrų ir atsakingą viešąjį valdymą.

2026-10-14

Dėl įrašymo į lobistų sąrašą

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, spalio 14 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą UAB ,,FlexWave“.

Dėl įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, spalio 14 d. nusprendė įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą VšĮ ,,Humanistinių idėjų ambasadoriai“.

2026-10-13

Specialistai iš skirtingų Lietuvos viešojo sektoriaus institucijų gilino profesines žinias, stiprino praktinius gebėjimus ir dalijosi patirtimi, kaip veiksmingiau užtikrinti korupcijos prevenciją savo organizacijose.

VTEK Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė ir vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė dalijosi įžvalgomis:

kaip atpažinti ir valdyti interesų konflikto rizikas;
įgyvendinti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatytus apribojimus (pvz., nesinaudoti tarnybiniu statusu ar pareigomis, turtu ar tarnybine informacija, atstovauti, įsidarbinti pasibaigus pareigoms valstybinėje tarnyboje);
lobistinės veiklos reguliavimo ypatumus.

Specialiųjų tyrimų tarnybos organizuojama „Skaidrumo akademija“ nuosekliai stiprina korupcijos prevencijos bendruomenę, ugdo nepakantumą korupcijos apraiškoms ir skatina siekti aukščiausių skaidrumo standartų.

2026-10-12

Siekdama užtikrinti nuoseklų ir vienodą Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų taikymą, nagrinėjant skundus bei atliekant valstybės politikų elgesio tyrimus, VTEK parengė Etikos komisijoms skirtą atmintinę.(Interesų derinimas, deklaravimas ir kontrolė – Kontrolė – Lietuvos Respublikos politikų elgesio kodekso taikymas savivaldybių etikos komisijose)

Sprendimas pradėti tyrimą arba jo nepradėti turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo ar informacijos apie galimą pažeidimą paskelbimo dienos. Sprendimas tyrimo nepradėti turi būti aiškiai motyvuotas ir pagrįstas.
Ypatingas dėmesys skiriamas tyrimo dalyko apibrėžimui. Pradedant tyrimą, būtina tiksliai įvardyti, kokie konkretūs asmens veiksmai ar neveikimas yra vertinami ir kokių Kodekso nuostatų galimas pažeidimas tiriamas.
VTEK rekomendacijose taip pat akcentuojama įrodymų reikšmė – Etikos komisijų išvados turi būti grindžiamos patikimais, tarpusavyje suderintais ir pakankamais įrodymais.
Pagal nustatytą tvarką tyrimas turi būti užbaigtas per tris mėnesius nuo jo pradžios. Esant poreikiui, šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui.
Priimdama sprendimą, Etikos komisija privalo išsamiai aprašyti nustatytas faktines aplinkybes, gautus paaiškinimus ir pateikti aiškų vertinimą, ar valstybės politiko elgesys atitiko Kodekse įtvirtintus principus. Sprendime taip pat turi būti nurodyta asmens teisė jį apskųsti VTEK ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.

Tikime, kad tokia glausta metodinė informacija bus naudinga Etikos komisijoms kasdienėje jų veikloje – padės užtikrinti proceso aiškumą ir vienodą valstybės politikų elgesio vertinimo praktiką visoje Lietuvoje.

2026-10-09

Kas atsakingas už interesų konfliktų prevenciją: pats viešojo sektoriaus darbuotojas, institucijos vadovas ar priežiūros institucija? Praktika rodo, kad veiksminga prevencija įmanoma tik tuomet, kai atsakomybę prisiima visi šios sistemos dalyviai.

Ši tema buvo aptarta 25-ojoje EPAC/EACN metinėje profesinėje konferencijoje ir generalinėje asamblėjoje Budvoje (Juodkalnija), kur susirinko kovos su korupcija, etikos priežiūros ir viešojo sektoriaus integralumo institucijų atstovai iš įvairių Europos valstybių.

Konferencijos metu Komisijos pirmininkė Jolanta Bernotaitė skaitė pranešimą „Kas atsakingas už interesų konfliktų prevenciją? Kaip atsakomybę dalijasi viešojo sektoriaus darbuotojai, institucijos ir priežiūros institucijos“, kuriame aptarė interesų konfliktų rizikų valdymą, prevencijos priemones bei skirtingų subjektų vaidmenį užtikrinant veiksmingą interesų konfliktų prevencijos sistemą. Pranešime pabrėžta, kad interesų konfliktų prevencija nėra vien individuali pareigūno pareiga. Jai būtina organizacijų lyderystė, aiškūs vidaus procesai, nuoseklus konsultavimas, prevencinių priemonių taikymas ir veiksminga nepriklausoma priežiūra.

Šių metų EPAC/EACN konferencijoje daug dėmesio skiriama viešojo sektoriaus skaidrumui ir atsparumui korupcijai stiprinti, interesų konfliktų valdymui, neteisėto poveikio rizikų mažinimui, pranešėjų apsaugai, naujų technologijų bei dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėms priežiūros institucijų veikloje.

Tokie tarptautiniai renginiai yra svarbi erdvė profesiniam dialogui ir gerosios praktikos mainams, leidžiantiems identifikuoti veiksmingiausius interesų konfliktų prevencijos, skaidrumo didinimo ir pasitikėjimo viešuoju sektoriumi stiprinimo sprendimus.

2026-10-07

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), įvertinusi paklausimą dėl VšĮ futbolo klubo „Žalgiris“ prezidento ir valdybos nario Andriaus Tapino pareigos deklaruoti privačius interesus bei vengti interesų konflikto, spalio 7 d. posėdyje nusprendė tyrimo nepradėti. Tokį sprendimą Komisija priėmė susipažinusi su A. Tapino privačių interesų deklaracija, papildomai surinktais duomenimis ir viešai skelbiama informacija. Kartu VTEK paragino A. Tapiną patikslinti privačių interesų deklaraciją, joje nurodant VšĮ futbolo klube „Žalgiris“ einamas prezidento pareigas.

2026-10-07

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vertina Kauno miesto savivaldybės mero Visvaldo Matijošaičio dalyvavimo 2026 m. rugsėjo 23–25 d. Palangoje vykusioje verslo konferencijoje „Lūžio taškas“ aplinkybes. Spalio 7 d. posėdyje VTEK nusprendė surinkti papildomą informaciją, reikalingą šiai situacijai įvertinti. Viešai skelbta, kad V. Matijošaitis renginyje dalyvavo gavęs kvietimą, o bilietų į konferenciją kaina siekė nuo 1500 eurų.

Gavusi prašomą informaciją, VTEK spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą. Šiuo metu sprendimas dėl tyrimo pradėjimo nėra priimtas.

2026-10-07

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, spalio 7 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

Kauno krašto pramonininkų ir darbdavių asociaciją

Viešojo intereso gynimo asociaciją

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo tarybą

2026-10-07

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl buvusios VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorės Snieguolės Navickienės elgesio.

Tyrimo metu bus aiškinamasi, ar eidama direktorės pareigas ji nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų vengti interesų konflikto, kai priėmė sprendimus, susijusius su jos sūnaus darbo santykiais šioje įstaigoje.

VTEK pabrėžia, kad sprendimas pradėti tyrimą savaime nereiškia, jog pažeidimas yra nustatytas. Galutinis sprendimas bus priimtas tik surinkus ir įvertinus visą tyrimui reikšmingą informaciją bei gavus tiriamo asmens paaiškinimus.

2026-10-07

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2026 m. spalio 7 d. posėdyje nusprendė, kad buvęs Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius nepažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų, įpareigojančių vengti interesų konflikto.

Tyrimo metu surinkti duomenys leido nustatyti, kad vienkartinė išmoka E. Griškevičiaus artimam asmeniui prie 2024 m. gruodžio mėnesio darbo užmokesčio buvo skirta ne buvusio direktoriaus sprendimu, o pagal gimnazijos direktoriaus pavaduotojos ugdymui priimtą įsakymą.

VTEK taip pat įvertino gimnazijos darbo organizavimo tvarką ir nustatė, kad individualius E. Griškevičiaus artimų asmenų darbo grafikus tvirtino direktoriaus pavaduotojai ugdymui. Todėl aplinkybė, kad E. Griškevičius patvirtino bendrą 2024–2025 mokslo metų gimnazijos darbuotojų darbo grafiką, nesudaro pagrindo konstatuoti interesų konflikto, nes šis sprendimas nebuvo susijęs su konkretaus darbuotojo individualaus darbo grafiko nustatymu.

Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad Erikas Griškevičius teisės aktų nustatyta tvarka buvo nusišalinęs nuo sprendimų, susijusių su jo artimų asmenų darbo santykiais gimnazijoje.

Tyrimas buvo pradėtas gavus pranešimą apie galimai netinkamą elgesį.

2026-10-05

Siekdama padėti tinkamai valdyti interesų konflikto rizikas savivaldybių institucijose, VTEK parengė tarybos nariams skirtą atmintinę ir joje glaustai pateikė svarbiausią su nusišalinimo procedūra susijusią informaciją (Atmintinė Interesų derinimas, deklaravimas ir kontrolė – Savivaldybių tarybų nariams – dėl galimų interesų konfliktų – Rekomendacijos dėl nusišalinimo)

Tarybos narys, turintis su svarstomu klausimu susijusių privačių interesų, privalo nusišalinti ir nedalyvauti tokio sprendimo rengimo, svarstymo bei priėmimo procedūrose.
Nusišalinimas gali būti pateikiamas raštu iš anksto arba žodžiu posėdžio metu. Jame būtina aiškiai nurodyti interesų konflikto priežastis ir privataus intereso pobūdį.
Pareiškęs nusišalinimą tarybos narys turi palikti posėdžio vietą arba, jei posėdis vyksta nuotoliniu būdu, atsijungti nuo jo transliacijos. Tarybos narys nedalyvauja sprendžiant dėl savo pateikto nusišalinimo (ne)priėmimo.
Nors tam tikrais atvejais nusišalinimas gali būti nepriimtas, jį pareikšti būtina visada, išskyrus VTEK nustatytas išimtis. Tokios išimtys taikomos, pavyzdžiui, sprendžiant bendro pobūdžio viešųjų paslaugų klausimus, kai jais nesukuriamos išskirtinės sąlygos.
Informacija apie nusišalinimą ir su juo susijusius veiksmus turi būti užfiksuota posėdžio protokole.

Tinkamas nusišalinimo procedūrų laikymasis padeda išvengti interesų konfliktų, didina sprendimų skaidrumą ir stiprina gyventojų pasitikėjimą savivaldos institucijomis.

Visais Jums rūpimais interesų konflikto valdymo klausimais maloniai prašome kreiptis tel. +370 647 17 612 arba tel. +370 647 17 596. Atkreipiame dėmesį, kad konsultacijos taip pat teikiamos el. paštu [email protected].

2026-09-30

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atlikusi tyrimą dėl buvusios Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos (Tarnyba) Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vyriausios specialistės Angelės Pacenkienės elgesio rugsėjo 30 d. posėdyje pripažino, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai derino tarnybinius pranešimus dėl priemokų skyrimo sau pačiai.

Komisija nevertino, ar pačios priemokos buvo skirtos pagrįstai. Tirtas tik vienas klausimas: ar valstybės tarnautoja galėjo atlikti tarnybinius veiksmus su dokumentais, kurie buvo tiesiogiai susiję su jai pačiai skiriamomis priemokomis. Komisijos vertinimu, tokioje situacijoje buvo aiškus privatus interesas, todėl A. Pacenkienė negalėjo dalyvauti derinimo procese.

Komisija pabrėžė, kad šių tarnybinių pranešimų derinimas nebuvo vien techninis ar teisiškai neutralus veiksmas. Dokumentų valdymo sistemoje A. Pacenkienės veiksmai buvo užfiksuoti kaip teigiamas derinimas, o tarnybiniai pranešimai buvo būtina priemokų skyrimo procedūros dalis, todėl juos derindama valstybės tarnautoja atliko tarnybines pareigas savo privataus intereso situacijoje.

Tyrimo metu nenustatyta, kad A. Pacenkienė prieš derindama šiuos dokumentus būtų informavusi Tarnybos vadovą apie interesų konfliktą ir pareiškusi nusišalinimą. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK pripažino, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus vengti interesų konflikto ir jam kilus nusišalinti. Kadangi A. Pacenkienė Tarnyboje nebedirba, Komisija papildomos rekomendacijos įstaigos vadovui neteikė.

Taigi VTEK atkreipia dėmesį, kad deklaruojantis asmuo gali teikti prašymus ar tarnybinius pranešimus dėl priemokų, socialinių garantijų jam skyrimo ar kitais klausimais, tačiau negali dalyvauti tolesnėse su savo paties privačiu interesu susijusio sprendimo rengimo, derinimo, ar priėmimo procedūrose.

2026-09-30

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) atlikusi Alytaus miesto savivaldybės tarybos narės Raimondos Remeikienės elgesio tyrimą 2026 m. rugsėjo 30 d. posėdyje pripažino, kad ji pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Nustatyta, kad 2026 m. sausio 15 d., dalyvaudama Jungtiniame komitetų posėdyje svarstant savivaldybės biudžeto klausimą, ji pasisakė dėl papildomo finansavimo Alytaus jaunimo centrui, kuriame pati dirba, poreikio ir nuo šio klausimo svarstymo nenusišalino.

VTEK vertinimu, R. Remeikienės posėdyje kelti klausimai buvo susiję ir su jos pačios privačiais interesais. Todėl Komisija konstatavo, kad tokiais savo veiksmais ji pažeidė Įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti, taip pat draudžiančias naudotis tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu siekiant asmeninės naudos.

VTEK tyrimą atliko kilus abejonėms, ar Alytaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisijos priimtame sprendime buvo tinkamai taikytos Įstatymo nuostatos.

Visuotinai pripažinta, kad su asmeniniais interesais susijusios aplinkybės gali kelti visuomenei abejonių dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sprendimų nešališkumo. Tokios abejonės mažina pasitikėjimą valstybės tarnyba. Todėl VTEK primena, kad deklaruojančiam asmeniui interesų konfliktas gali kilti tais atvejais, kai jis turi priimti sprendimą, dalyvauti jį rengiant ar svarstant arba vykdyti pavedimą, susijusį su kita jo darboviete. Jeigu vykdomos tarnybinės funkcijos gali turėti poveikį ir asmens privatiems interesams dėl jo einamų pareigų kitoje darbovietėje, tokio konflikto būtina vengti, o jam kilus – nusišalinti.

2026-09-30

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2026 m. rugsėjo 30 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Kėdainių rajono savivaldybės tarybos narės Almos Jociuvienės elgesio atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms.

Tyrimo metu bus vertinama, ar 2026 m. kovo 16 d. tarybos nariams surengtame Kėdainių rajono savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų tinklo pertvarkos plano projekto aptarime A. Jociuvienė, pasisakydama dėl savo darbovietės, Kėdainių suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centro, veiklos bei aplinkybių, susijusių su jos vadovaujamu padaliniu, nepažeidė Įstatyme nustatytos pareigos vengti interesų konflikto, jam kilus nusišalinti ir nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Sprendimas pradėti tyrimą priimtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo nustatyta tvarka (VTEK įstatymo 24 straipsnio 4 dalis), įvertinus Kėdainių rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos atlikto tyrimo medžiagą ir kilus abejonių dėl galimo netinkamo Įstatymo nuostatų taikymo. Ši VTEK įstatymo nuostata nustato, kad per tris mėnesius nuo tyrimo, atlikto pagal šio įstatymo nuostatas, medžiagos gavimo dienos VTEK gali nuspręsti pati atlikti tyrimą.

2026-09-30

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, rugsėjo 30 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

Paulių Grigą ir Vilniaus regiono pramonės asociaciją.

2026-09-23

Komisija, išnagrinėjusi gautą informaciją ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, rugsėjo 23 d. nusprendė įrašyti klubą ”Diabeto IQ” į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.

2026-09-23

Susipažinusi su pranešimu ir viešai skelbiama informacija dėl galimų viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų VšĮ „Raudondvario dvaras“ VTEK posėdyje nusprendė surinkti papildomą informaciją.

Įvertinusi aplinkybę, kad Snieguolė Navickienė, eidama VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktorės pareigas, 2022 metais priėmė į darbą savo sūnų, VTEK nusprendė patikrinti, ar vėliau ji nepriėmė su sūnaus darbo eiga įstaigoje susijusių sprendimų ir ar tokiais atvejais buvo tinkamai vykdyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta pareiga vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo.

Gavusi papildomą informaciją ir dokumentus, VTEK spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą.

2026-09-23

VTEK, įvertinusi gautus pranešimus, viešai paskelbtą informaciją ir papildomai surinktą medžiagą, 2026 m. rugsėjo 23 d. posėdyje nusprendė pradėti tyrimą dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narės Lauros Matjošaitytės elgesio.

Tyrimo metu bus vertinama, ar L. Matjošaitytė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (Įstatymas) nuostatų. VTEK turimais duomenimis, 2024 m. rudenį, galbūt ir kitu metu, ji politinei partijai „Nemuno aušra“ galėjo teikti teisines (advokato) paslaugas, susijusias su VRK nagrinėtais klausimais. Komisija aiškinsis, ar dėl šių aplinkybių L. Matjošaitytei nekilo pareiga nusišalinti nuo dalyvavimo VRK svarstant ir priimant sprendimus, susijusius su politine partija „Nemuno aušra“ ar jos atstovais, taip pat ar ji privalėjo deklaruoti privačius interesus, susijusius su šia partija ir (ar) jos atstovais.

VTEK atkreipia dėmesį, kad tyrimo pradžia savaime nereiškia, kad buvo pažeistos Įstatymo nuostatos.

2026-09-17

VTEK posėdyje apsvarstė Kauno rajono savivaldybės mero pranešimą dėl galimų viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimų VšĮ „Raudondvario dvaras“ ir nusprendė surinkti papildomą informaciją.

Pranešime nurodoma, kad VšĮ „Raudondvario dvaras“ 2022–2026 m. su UAB „Dvyniai ir Ko“ sudarė 29 žodines pirkimo sutartis. Bendrovės vienintelis akcininkas yra VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktoriaus pavaduotojo ūkiui pareigas einantis E. Morkūnas, todėl keliamas klausimas, ar jis vengė galimo interesų konflikto. Taip pat prašoma įvertinti, ar laikinai VšĮ „Raudondvario dvaras“ direktoriaus pareigas ėjusi K. I. Morkūnaitė, kuri yra E. Morkūno duktė, turėjo nusišalinti nuo su tėvu arba šia bendrove susijusių sprendimų.

Gavusi papildomą informaciją ir dokumentus, VTEK spręs, ar yra pagrindas pradėti tyrimą.

2026-09-17

2026-09-16 posėdyje VTEK, susipažinusi su gauto pranešimo pagrindu surinktais papildomai duomenimis, nusprendė nepradėti tyrimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario Antano Juozo Zabulio elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatoms, įpareigojančioms vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti, nedalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, susijusius su deklaruojančio asmens privačiais interesais.

VTEK buvo informuota, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (Taryba) 2026-06-10 posėdyje buvo svarstytas ir priimtas sprendimas „Dėl nekilnojamojo turto Trakų g. 2-7 išnuomojimo be konkurso viešajai įstaigai Vilniaus klubui“ (Sprendimas). A. J. Zabulis yra šio klubo narys, todėl Sprendimas galbūt susijęs su jo privačiais interesais.

Įvertinus VTEK surinktus duomenis nustatyta, kad Tvirtinant 2026-06-10 Tarybos posėdžio darbotvarkę tarybos narys A. J. Zabulis informavo Tarybą apie nusišalinimą nuo Sprendimo, nusišalinimas buvo priimtas, A. J. Zabulis paliko Tarybos posėdžių salę ir svarstyme bei balsavime dėl Sprendimo nedalyvavo. Duomenų, kad šis tarybos narys dalyvavo Sprendimo rengimo stadijoje Komisijai nepateikta.

2026-09-17

VTEK, apsvarsčiusi gautą paklausimą ir žiniasklaidos priemonėse nurodytą informaciją dėl VšĮ Futbolo klubo „Žalgiris” prezidento, valdybos nario Andriaus Tapino elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, nusprendė surinkti bei išanalizuoti papildomą faktinę informaciją, būtiną įvertinti, ar egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas pradėti tyrimą.

2026-09-10

Privačių interesų turėjimas nebūtinai lems interesų konfliktą

Kaip atpažinti interesų konfliktus ir valdyti rizikas, ką ir kaip deklaruoti, kokias dovanas galima priimti, o kurių – geriau atsisakyti?

Šiais klausimais aktualia VTEK praktika Atitikties skyriaus vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė dalijosi su Lietuvos probacijos tarnybos atstovais.

Privačių interesų turėjimas savaime nesukurs interesų konflikto, jeigu laiku ir tinkamai juos atskleisime privačių interesų deklaracijoje.

Išsamiai atskleisti privatūs interesai leidžia suvaldyti kylančias rizikas ir išvengti interesų konflikto. Svarbu laiku įvertinti privataus intereso sąsajas su atliekamomis tarnybinėmis pareigomis ir imtis reikalingų priemonių rizikoms šalinti (pvz., parengti išankstines rašytines rekomendacijas, nuo kokių pareigų atlikimo reiktų nusišalinti).

Viešųjų pirkimų procedūrose svarbu valdyti net ir mažai tikėtinas interesų konflikto rizikas, todėl privačius interesus deklaruokime dar iki pirkimo pradžios.

Viešųjų pirkimų procedūrose susiklosčiusi interesų konflikto situacija gali tapti priežastimi pirkimą nutraukti, panaikinti sudarytus sandorius ir pan. Todėl šiuose procesuose netoleruotinos net menkiausios interesų konflikto rizikos.

Tradicinės, reprezentacijai skirtos ar su pareigomis susijusios dovanos: jeigu organizacijoje patvirtinta „nulinė“ dovanų politika – tokių dovanų atsisakykime.

„Nulinė“ dovanų politika reikštų, kad negali būti priimamos net ir reprezentacijai skirtos dovanos su organizacijos simbolika.

Atitikties pareigūnas – svarbiausias patarėjas skaidrumo klausimais.

Deklaruojantysis turi asmeninę pareigą vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų net menkiausių abejonių dėl jo nešališkumo, bet šią pareigą įgyvendinti jam padeda Atitikties pareigūnas.

2026-09-09

VTEK, apsvarsčiusi gautus pranešimus ir žiniasklaidos priemonėse nurodytą informaciją dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos narės Lauros Matjošaitytės elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, nusprendė surinkti bei išanalizuoti papildomą faktinę informaciją, būtiną įvertinti, ar egzistuoja pakankamas teisinis pagrindas pradėti tyrimą.

2026-09-09

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2026 m. rugsėjo 9 d. nusprendė nepradėti tyrimo dėl Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko ir tarybos nario Remigijaus Šimašiaus elgesio atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) nuostatoms.

VTEK buvo prašoma įvertinti, ar minėtieji asmenys nepažeidė (arba tinkamai nevykdė) VPIDĮ nustatytos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2026 m. birželio 10 d. sprendimą „Dėl nekilnojamojo turto Trakų g. 2-7 išnuomojimo be konkurso viešajai įstaigai Vilniaus klubui“. V. Benkunskas yra šio klubo prezidentas, o R. Šimašius – klubo narys. Abu jie minėtojo klausimo svarstymo pradžioje, kilus abejonėms dėl jiems galbūt kylančio interesų konflikto, pareiškė nusišalinimą.

VTEK nustatė, kad V. Benkunsko buvimas VšĮ Vilniaus klubo prezidentu yra tiesiogiai susijęs su jo, kaip savivaldybės mero, tarnybinėmis pareigomis – asmeniui, įgijusiam Vilniaus miesto savivaldybės mero įgaliojimus siūlomas VšĮ Vilniaus klubo prezidento statusas, o netekus šių įgaliojimų – asmuo automatiškai praranda ir Klubo prezidento statusą. Šis statusas yra nominalus, nes VšĮ Vilniaus klubo prezidentas nedalyvauja klubo valdyme. Klubas yra pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio veiklos tikslas – tenkinti viešuosius interesus vykdant švietimo ir kultūrinę veiklą, pagrindinės veiklos sritys – siekti, kad Vilnius taptų svarbiausiu Lietuvos ekonominio, kultūrinio gyvenimo centru; garsinti Vilnių ir jame gyvenančių veiklių žmonių pasiekimus.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, VTEK nepradėjo tyrimo V. Benkunsko atžvilgiu, nes laikytina, kad jo buvimas VšĮ Vilniaus klubo prezidentu nėra susijęs su V. Benkunsko privačiu interesu VPIDĮ nuostatų prasme. Aplinkybė, kad V. Benkunskas minėtojo savivaldybės tarybos sprendimo projekto svarstymo pradžioje pareiškė nusišalinimą, savaime nereiškia jam kilusio interesų konflikto ir (arba) kad jis negalėjo pasirašyti Tarybos priimto sprendimo.

VTEK taip pat nusprendė nepradėti tyrimo dėl Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nario R. Šimašiaus, kuris yra VšĮ Vilniaus klubo narys, atžvilgiu. Iš VTEK pateiktų duomenų nustatyta, kad minėtojo Tarybos sprendimo projekto svarstymo pradžioje jis pareiškė nusišalinimą, paliko Tarybos posėdžių salę ir tolesnėse procedūros nedalyvavo. Nusišalinimas, vadovaujantis VPIDĮ 11 straipsnio 2 dalimi, gali būti pareikštas tiek iš anksto – prieš atliekant tarnybines pareigas, tiek ir pradėjus jas atlikti.

Gavus duomenų, kad svarstant ir priimant sprendimą dėl patalpų nuomos VšĮ Vilniaus klubui galimai dalyvavo Vilniaus miesto savivaldybės tarybos narys A. J. Zabulis, kuris taip pat yra šio klubo narys, VTEK nusprendė surinkti papildomą informaciją, kurią gavus spręs klausimą dėl atitinkamo tyrimo pradėjimo (nepradėjimo).

2026-09-02

Dėl įrašymo į lobistų sąrašą

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, rugsėjo 2 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Mindaugą Mikalčių.

2026-08-31

Tarnybą viešajame sektoriuje baigusiems valstybės tarnautojams tebetaikomi viešųjų ir privačių interesų derinimo reikalavimai. Vienas jų – vadinamasis „atvėsimo“ laikotarpis, kurio metu ribojamos galimybės įsidarbinti. VTEK atkreipia dėmesį, ką svarbu apie tai žinoti.

Vien tai, kad asmuo pereina iš viešojo sektoriaus į kitas pareigas, savaime nereiškia, kad jam bus automatiškai taikomi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti apribojimai. Kiekvieną situaciją reikėtų vertinti individualiai.

„Dažniausiai kalbama tiesiog apie vienų metų „atvėsimo“ laikotarpį. Ar jis turi būti taikomas, priklauso nuo konkrečių aplinkybių. Visų pirma reikėtų įvertinti, kokias funkcijas asmuo vykdė eidamas pareigas viešajame sektoriuje: ar dalyvavo priimant sprendimus, susijusius su juridiniu asmeniu, į kurį planuoja pereiti dirbti. Taip pat svarbu, ar planuojama nauja veikla gali būti susijusi su anksčiau vykdytomis tarnybinėmis funkcijomis“, – pataria Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė.

Jeigu naujoji darbovietė susijusi su buvusiomis tarnybinėmis funkcijomis arba asmuo dalyvavo priimant sprendimus dėl jos, tikėtina, kad bus taikomas „atvėsimo“ laikotarpis – vienerių metų apribojimas įsidarbinti tokiame juridiniame asmenyje. Toks apribojimas skirtas padėti išvengti interesų konfliktų, apsaugoti viešųjų sprendimų nešališkumą ir stiprinti pasitikėjimą valstybės institucijomis.

Įstatymas taip pat numato galimybę kreiptis į VTEK dėl individualaus situacijos įvertinimo. Komisija priima sprendimą įvertinusi konkrečias aplinkybes – ne patį karjeros pokytį ar asmens profesinį pasirinkimą, o tai, ar konkrečioje situacijoje taikomi įstatyme nustatyti veiklos apribojimai.

2026-08-28

„Skaidri lobistinė veikla prasideda nuo sąmoningo pasirinkimo veikti atvirai“, – pabrėžė Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) atstovė Edita Kavoliūnienė, Vyriausybės kanceliarijos surengtame nuotoliniame susitikime valstybės tarnautojams pristačiusi skaidraus interesų atstovavimo principus.

E. Kavoliūnienės teigimu, skaidrumas yra būtina sąlyga pasitikėjimui teisėkūra ir viešuoju sektoriumi kurti. Tą padeda užtikrinti Lietuvoje veikiantis lobistinės veiklos reguliavimo modelis, grindžiamas registruotų lobistų sistema, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijomis, kryžminio deklaravimo principu, viešumu ir atskaitomybe.

Diskusijoje pabrėžta, kad būtina vadovautis viešojo intereso viršenybės, skaidrumo, atvirumo, profesionalumo principais. Visos interesų grupės turi turėti vienodas galimybes būti išgirstos. Be to, siekiama, kad interesų atstovavimas vyktų atvirai, būtų matomas visuomenei ir nekeltų abejonių dėl priimamų sprendimų šališkumo.

E. Kavoliūnienė atkreipė dėmesį, kad valstybės tarnautojams kyla įvairių abejonių dėl verslo ar kitų organizacijų atstovų teikiamų pasiūlymų. Tai – normalu. Svarbu įvertinti aplinkybes, jei reikia – kreiptis konsultacijos ir tuomet užfiksuoti įvykusį kontaktą.

Aptariant praktines situacijas, valstybės tarnautojams pasiūlytas keturių žingsnių metodas, padedantis įvertinti, ar konkretus kontaktas gali turėti lobistinės veiklos požymių:

Interesai. Kas veikia? Ar asmuo arba organizacija atstovauja savo, kliento ar kito naudos gavėjo interesams?
Subjektas. Ar kontaktas susijęs su konkrečiu teisės aktu arba jo projektu?
Tikslas. Ar teikiamas konkretus pasiūlymas priimti, pakeisti arba nepriimti tam tikrų teisės akto nuostatų?
Procesas. Kas inicijavo bendravimą, kokiame teisėkūros etape jis vyksta ir ar netaikoma teisės aktuose nustatyta išimtis?

2026-08-26

Dėl įrašymo į lobistų sąrašą

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, rugpjūčio 5 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Andrių Urniežių.

2026-08-20

Ar buvęs politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas gali iš karto pereiti vadovauti ministerijai pavaldžiai įstaigai? Kada taikomi vadinamieji „atvėsimo“ laikotarpio apribojimai? Kas atsakingas už jų laikymąsi ir kas sprendžia dėl galimų išimčių?

Šiomis temomis LRT radijui komentavo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė.

Viešojoje erdvėje dažnai kyla klausimų dėl buvusių politinės vadovybės narių ar valstybės tarnautojų perėjimo dirbti į jų kuruotas ar prižiūrėtas institucijas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad kiekviena situacija turi būti vertinama individualiai, atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato vadinamuosius „atvėsimo“ laikotarpio apribojimus, kurių tikslas yra užkirsti kelią interesų konfliktams ir užtikrinti visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Įstatyme nustatytas bendras vienų metų terminas, tačiau jis taikomas ne automatiškai visais atvejais.

Vertinant, ar asmeniui gali būti taikomas apribojimas eiti pareigas konkrečiame juridiniame asmenyje, svarbu nustatyti:

kokias funkcijas jis vykdė eidamas pareigas valstybės tarnyboje;
ar per paskutinius vienus tarnybos metus rengė, svarstė ar priėmė sprendimus, susijusius su konkrečiu juridiniu asmeniu;
ar tie sprendimai buvo susiję su šio juridinio asmens veiklos priežiūra, kontrole, finansavimo skyrimu ar kitais su jo turtu susijusiais klausimais.

Vien aplinkybė, kad asmuo dirbo ministerijos politinėje vadovybėje ir pretenduoja vadovauti ministerijai pavaldžiai įstaigai, savaime nereiškia, kad toks karjeros pokytis yra draudžiamas. Kiekvienu atveju būtina vertinti asmens vykdytų funkcijų turinį ir jo dalyvavimą priimant konkrečius sprendimus.

Taip pat svarbu žinoti, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas numato galimybę tam tikrais atvejais taikyti išimtį. Dėl jos asmuo gali kreiptis į VTEK, o Komisija, išnagrinėjusi visas reikšmingas aplinkybes, priima individualų sprendimą. Vertinamos buvusios pareigos, atsakomybės apimtis, priimtų ar rengtų sprendimų pobūdis ir kita konkrečiai situacijai reikšminga informacija.

Skaidrus perėjimas iš viešojo sektoriaus į kitas pareigas ar veiklas yra svarbi gero valdymo, interesų konfliktų prevencijos ir visuomenės pasitikėjimo institucijomis užtikrinimo dalis. Todėl tiek teisės aktuose nustatyti apribojimai, tiek jų individualus vertinimas yra reikšmingos priemonės, padedančios užtikrinti viešųjų sprendimų nešališkumą, visuomenės pasitikėjimą institucijomis ir aukštus viešosios tarnybos etikos standartus.

2026-08-20

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininkė Jolanta Bernotaitė ir Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė Vyriausybės atstovams pristatė priemones viešojo sektoriaus skaidrumui užtikrinti.

Susitikimo metu pristatyti pagrindiniai viešojo sektoriaus skaidrumo ir nešališkumo standartai: pareiga priimti objektyvius sprendimus, vengti interesų konfliktų bei užtikrinti, kad privatūs interesai nedarytų įtakos tarnybinių pareigų vykdymui.

Aptartos privačių interesų deklaravimo taisyklės ir interesų konfliktų valdymo priemonės, tokios kaip savalaikis deklaravimas, nusišalinimas nuo sprendimų rengimo, svarstymo ar priėmimo, išankstinių rašytinių rekomendacijų taikymas bei konsultavimasis su atitikties pareigūnais ar VTEK.

Taip pat aptartos praktinės situacijos, su kuriomis susiduria valstybės politikai:

dalyvavimas sprendžiant klausimus, susijusius su artimų asmenų interesais;
ryšiai su buvusiais darbdaviais ar kolegomis;
sprendimai dėl organizacijų, su kuriomis sieja profesiniai ryšiai;
kitos aplinkybės, galinčios kelti abejonių dėl sprendimų nešališkumo.

Skaidrumui užtikrinti svarbus ir lobistinės veiklos teisinis reglamentavimas bei skaidraus bendradarbiavimo su interesų grupėmis principai:

atvirumas;
vienodos galimybės suinteresuotosioms šalims pristatyti savo pozicijas;
patirtos lobistinės įtakos deklaravimas;
informacijos atsekamumas bei teisėkūros proceso viešumas.

VTEK atstovės pasidalijo gerąja praktika, apimančia susitikimų su interesų grupėmis fiksavimą, jų turinio dokumentavimą ir patirtos lobistinės įtakos deklaravimą SKAIDRIS sistemoje.

Dėkojame Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai už susitikimo iniciatyvą, o visiems dalyvavusiems – už aktyvų įsitraukimą, siekiant užtikrinti aukščiausius skaidraus valdymo standartus ir stiprinti pasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis.

2026-08-07

Tą padės padaryti VTEK sukurta Interesų konfliktų rizikos valdymo informacinė sistema (RIKIS). Jos paskirtis – kaupti ir analizuoti duomenis apie privačių interesų deklaravimą bei padėti nustatyti situacijas, kurioms reikalingas didesnis dėmesys.

Naudojantis RIKIS galima:

✅ sistemingai vertinti interesų konfliktų rizikas,
✅ efektyviau planuoti ir taikyti prevencines priemones,
✅ priimti duomenimis grįstus sprendimus,
✅ stiprinti organizacijos skaidrumo kultūrą.

Kviečiame viešojo sektoriaus institucijas išbandyti RIKIS galimybes ir įsivertinti rizikas savo organizacijoje. Kadangi tai yra RIKIS veikimo pradžios etapas, rekomenduojame pradėti nuo vienkartinio duomenų teikimo. Toks sprendimas leistų tiek institucijoms, tiek VTEK praktiškai įvertinti, kaip sklandžiai vykdomos analizės, o jų rezultatai būtų pateikiami vienkartiniu būdu. Tuomet būtų galima apsispręsti dėl bendradarbiavimo procesų, terminų, procedūrų ir praktinių galimybių.

Jeigu norėtumėte inicijuoti vertinimą, kviečiame kreiptis el. paštu [email protected], nurodant duomenų gavimo ir teikimo teisinį pagrindą, duomenų naudojimo tikslą, apimtį bei pageidaujamą jų teikimo būdą.

Kuo daugiau rizikų nustatoma prevenciškai, tuo mažiau jų tenka spręsti vėliau. Todėl kviečiame bendradarbiauti ir išbandyti RIKIS praktikoje.

2026-08-05

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) rugpjūčio 5 d. nusprendė įvertinti, ar buvusi Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Edita Janušienė nepateko į interesų konflikto situaciją.

VTEK vertins situaciją, kai E. Janušienė, eidama VMI viršininkės pareigas, 2026 m. kovo 31 d. pasirašė sutikimą Labdaros ir paramos VMI darbuotojams fondui, kurio vadove, steigėja ir dalininke ji buvo, buveinę įregistruoti patalpose Druskininkuose, kurias patikėjimo teise valdo VMI.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

2026-08-05

Komisija, išnagrinėjusi gautus prašymus ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, rugpjūčio 5 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo:

Jūratę Kulberkienę,

Tomą Danisevičių.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, rugpjūčio 5 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Veterinarijos farmacijos asociaciją.

2026-07-24

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkė Jolanta Bernotaitė ir Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė dalyvavo susitikime su energetikos ministru Luku Savicku ir jo politine komanda.

Susitikimo metu buvo pristatyti pagrindiniai viešojo sektoriaus skaidrumo standartai – aptartos privačių interesų deklaravimo taisyklės, interesų konfliktų valdymo priemonės bei lobistinės veiklos teisinis reglamentavimas.

Konsultacijos VTEK kompetencijos klausimais metu ne tik pristatyti pagrindiniai teisės aktų reikalavimai, bet ir aptartos praktinės situacijos, su kuriomis susiduria politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojai. Diskutuota apie tai, kaip laiku atpažinti galimus interesų konfliktus, kokių veiksmų imtis jiems kilus, kokią reikšmę turi tikslus ir savalaikis privačių interesų deklaravimas bei kaip šios priemonės padeda užtikrinti skaidrų ir nešališką sprendimų priėmimą. Taip pat aptarti lobistinės veiklos reglamentavimo reikalavimai, skaidraus bendradarbiavimo su interesų grupėmis standartai ir geroji praktika, padedanti stiprinti pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

Dėkojame Energetikos ministerijai už susitikimo iniciatyvą, o visiems dalyvavusiems – už aktyvų įsitraukimą, siekiant užtikrinti aukščiausius skaidraus valdymo standartus ir stiprinti pasitikėjimą viešojo sektoriaus institucijomis.

2026-07-22

Vadovaujantis lobistinės veiklos įstatymu į lobistų sąrašą buvo įrašyti: Paulius Girčys ir VšĮ Gyvūnų gerovės iniciatyvos.

2026-07-22

2026-07-22 posėdyje VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nario Rimvydo Pabubinsko.

VTEK vertins, ar minėtasis tarybos narys nepasinaudojo tarnybiniu statusu ir pareigomis asmeninei naudai gauti, kai kreipėsi į savivaldybės administraciją kaip šios savivaldybės tarybos narys ir pareikalavo pateikti jam 2025 m. vykusio gyventojų iniciatyvų konkurso (toliau – Konkursas), kuriam teikė paraišką kaip privatus asmuo, rezultatų nustatymo dokumentus.

Taip pat VTEK vertins, ar R. Palubinskas nepažeidė VPIDĮ 12 straipsnio 2 dalies nuostatų, kai galimai atstovavo Alvito kaimo bendruomenei ir/ar jos Tarybos pirmininkei Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto 2025 m. liepos 4 d. posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas, tiesiogiai susijęs su Alvito kaimo bendruomenės nusiskundimu (prašymu) dėl įvykusio Konkurso.

Tyrimas pradėtas susipažinus su Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos 2026 m. balandžio 24 d. sprendimu Nr. 2026-04-24 Nr. KET-8 „Dėl Rimvydo Palubinsko elgesio“ ir VTEK suabejojus dėl atlikto tyrimo visapusiškumo bei galimai netinkamo VPIDĮ nuostatų taikymo.

2026-07-22

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė, kad Telšių rajono savivaldybės tarybos nariai Algirdas Bacevičius, Mantas Serva ir Rimantas Adomaitis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas.

VTEK vertino jų veiksmus Telšių rajono savivaldybės tarybos Antikorupcijos komisijoje, kai buvo svarstomi klausimai, susiję su Telšių rajono savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos parengta audito ataskaita dėl 2019–2023 m. kadencijos savivaldybės tarybos nariams skirtų išmokų naudojimo.

Komisija nustatė, kad ši audito ataskaita buvo tiesiogiai susijusi su visų trijų tarybos narių privačiais interesais: joje buvo vertintos jų, kaip tarybos narių, išlaidos, remiantis šia ataskaita, savivaldybė buvo informavusi tarybos narius apie su jų išlaidomis susijusias aplinkybes ir siūliusi grąžinti netinkamai panaudotas lėšas. Be to ataskaitos duomenys vėliau naudoti prokuratūros atliekamuose procesuose, taip pat civilinėse bylose dėl lėšų priteisimo ar su išlaidomis susijusių aplinkybių vertinimo.

VTEK vertinimu, dėl šių aplinkybių A. Bacevičius, M. Serva ir R. Adomaitis turėjo privatų interesą sprendžiant klausimus, susijusius su audito ataskaitos pagrįstumu, jos išvadomis ir rekomendacijomis, todėl privalėjo aiškiai nusišalinti ir toliau nedalyvauti nei diskusijose, nei sprendimų priėmime.

Nepaisant to, jie dalyvavo svarstant su minėta audito ataskaita susijusius klausimus ir priimant sprendimus. 2025 m. birželio 25 d. Antikorupcijos komisijos posėdyje buvo svarstomas klausimas dėl tyrimo pradėjimo dėl ataskaitos pagrįstumo, o 2025 m. rugpjūčio 26 d. – klausimas dėl kreipimosi į Savivaldybės tarybą dėl komisijos sudarymo Kontrolės ir audito tarnybos veiksmams vertinti.

A. Bacevičius, būdamas Antikorupcijos komisijos pirmininku, 2025 m. birželio 25 d. posėdyje dalyvavo svarstant savo paties raštą dėl audito ataskaitos, balsavo dėl tyrimo pradėjimo ir pasirašė posėdžio protokolą. 2025 m. liepos 2 d. jis taip pat pasirašė pavedimą komisijos narei atlikti šį tyrimą, o 2025 m. rugpjūčio 26 d. dalyvavo svarstant audito ataskaitą, balsavo dėl kreipimosi į Savivaldybės tarybą ir pasirašė posėdžio protokolą.

M. Serva ir R. Adomaitis 2025 m. birželio 25 d. posėdyje dalyvavo svarstant klausimą dėl tyrimo pradėjimo Antikorupcijos komisijoje dėl ataskaitos pagrįstumo, o 2025 m. rugpjūčio 26 d. posėdyje balsavo už kreipimąsi į Savivaldybės tarybą dėl komisijos sudarymo Kontrolės ir audito tarnybos veiksmams vertinti.

VTEK konstatavo, kad A. Bacevičius, M. Serva ir R. Adomaitis, nenusišalindami nuo su jų privačiais interesais susijusių klausimų rengimo, svarstymo ir sprendimų priėmimo, veikė interesų konflikto situacijoje. Komisija pripažino, kad jie pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, nusišalinti, nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar statusu asmeninei naudai gauti.

2026-07-22

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė, kad į lobistų sąrašą neįrašyta Veterinarijos farmacijos asociacija, 2026 m. balandžio 28 d. Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) pateikusi raštą dėl veterinarinių vaistų, išbrauktų iš registro, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.

Komisija tyrimo metu nustatė, kad Asociacija, kuri vienija ne tik fizinius asmenis bet ir verslo tikslų siekiančius juridinius asmenis, nebūdama įrašytą į lobistų sąrašą VMVT pateikė konkrečius pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo keitimo – siūlė nustatyti pereinamuosius laikotarpius veterinariniams vaistams, numatyti jų taikymo kriterijus, keisti informavimo rinkos dalyviams tvarką. VTEK vertinimu, tokie veiksmai atitiko lobistinės veiklos požymius.

Atsižvelgusi į tyrimo metu nustatytas aplinkybes, Komisija pripažino, kad Asociacija pažeidė Lobistinės veiklos įstatymo nuostatas, ir rekomendavo jai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl įrašymo į lobistų sąrašą. Taip pat nuspręsta surašyti administracinio nusižengimo protokolą dėl padaryto pažeidimo.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

2026-07-15

VTEK, įvertinusi papildomus duomenis apie 2023–2026 m. šioje savivaldybėje vykusius viešuosius pirkimus, kuriuos laimėjo UAB „Vilmstata“, taip pat kitus su šia bendrove susijusius savivaldybės administracijos sprendimus, nenustatė, kad Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė ar jos motina – savivaldybės tarybos narė M. Gudonienė – vykdydamos tarnybines pareigas būtų sprendusios klausimus, tiesiogiai susijusius su UAB „Vilmstata“. Pažymėtina, kad M. Gudonienė 2024 m. iš šios bendrovės vadovo galimai už mažesnę nei tuometė rinkos kaina įsigijo butą Kunigiškėse.

Širvintų rajono savivaldybės administracijos duomenimis, sprendimus dėl viešųjų pirkimų procedūrų savivaldybėje pagal kompetenciją, priima įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai – Nuolatinė viešųjų pirkimų komisija ir administracijos direktorius. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą viešųjų pirkimų procedūrų vykdymas nepriskirtas nei Širvintų rajono savivaldybės merės, nei savivaldybės tarybos narių kompetencijai, todėl jie nedalyvauja priimant sprendimus dėl pirkimų organizavimo, vykdymo ar laimėtojų nustatymo.

Sprendimus dėl UAB „Vilmstata“ atliekamų darbų tinkamo vykdymo, delspinigių apskaičiavimo ar išieškojimo, sutartinių sankcijų taikymo ir kitus su viešųjų pirkimų sutarčių vykdymu susijusius klausimų priėmė už konkrečios sutarties administravimą ir vykdymo priežiūrą atsakingi administracijos darbuotojai bei administracijos direktorius.

Duomenų apie tai, kad Ž. Pinskuvienė ar M. Gudonienė darė poveikį atsakingiems administracijos darbuotojams arba Administracijos direktoriui Komisijai nepateikta.

Komisijai gavus papildomų duomenų, vertintinų VTEK įgaliojimų ribose, Komisija galės pakartotinai svarstyti atitinkamo tyrimo pradėjimo (nepradėjimo) klausimą.

Klausimų, susijusių su skundžiamoje situacijoje galbūt padarytomis nusikalstamomis veikomis, siekiu vengti mokestinių prievolių ir pan. Komisija nevertino, nes tai neįeina į jos kompetencijos ribas.

2026-07-15

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2026 m. liepos 15 d. posėdyje nusprendė pati atlikti tyrimą dėl Alytaus miesto savivaldybės tarybos narės Raimondos Remeikienės elgesio. Toks sprendimas priimtas susipažinus su Alytaus miesto savivaldybės Etikos komisijos atliktu tyrimu ir kilus abejonių dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų taikymo.

VTEK tirs, ar R. Remeikienė, būdama Alytaus miesto savivaldybės tarybos narė ir Alytaus jaunimo centro vokalo mokytoja, 2026 m. sausio 15 d. Jungtiniame komitetų posėdyje dalyvaudama, pasisakydama ir balsuodama dėl savivaldybės 2026–2028 m. biudžeto patvirtinimo, kai sprendimo projektas galėjo būti susijęs su jos darboviete, tinkamai vykdė pareigą vengti interesų konflikto ir prireikus nusišalinti.

Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia, jog Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos buvo pažeistos.

2026-07-15

VTEK vertins, ar buvęs Kauno tarptautinės gimnazijos direktorius Erikas Griškevičius nepažeidė VPIDĮ nuostatų, kai priėmė sprendimus, susijusius su jam artimais asmenimis – tėvu ir sūnumi. Tyrimo metu bus vertinama, ar direktorius, skirdamas vienkartinę išmoką savo tėvui, taip pat tvirtindamas gimnazijos darbuotojų darbo grafikus, kuriuose buvo nurodyti jam artimi asmenys, tinkamai vengė interesų konflikto ir nusišalino nuo sprendimų, galėjusių būti susijusių su jo privačiais interesais.

Tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

2026-07-15

Šią savaitę Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje lankėsi septynioliktosios pasaulinės „Transparency International“ Skaidrumo mokyklos ir tarptautinės „OGP–Transparency Fellowship“ programos dalyviai – viešojo sektoriaus, nevyriausybinių organizacijų ir žiniasklaidos profesionalai.

Susitikimo metu VTEK atstovė Edita Kavoliūnienė pristatė Lietuvos patirtį interesų konfliktų prevencijos ir valdymo bei lobistinės veiklos priežiūros srityse. Diskutuota apie interesų deklaravimo sistemą, interesų konfliktų valdymo praktikas, lobistinės veiklos skaidrumo užtikrinimo priemones ir šių sričių reikšmę stiprinant pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

Džiaugiamės turėję galimybę pasidalyti Lietuvos patirtimi su tarptautine profesionalų bendruomene ir prisidėti prie diskusijų apie atvirą, skaidrų ir atsparų viešąjį valdymą.

2026-07-08

2026 m. liepos 8 d. posėdyje VTEK nusprendė pradėti tyrimą dėl galimos neteisėtos lobistinės veiklos

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pradėjo tyrimą dėl UAB „Elektrum Lietuva“ veiksmų, siekiant įvertinti, ar bendrovė nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos.

Tyrimas pradėtas įvertinus UAB „Elektrum Lietuva“ 2026 m. birželio 15 d. kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Seimo narį Eimantą Kirkutį dėl Seime svarstyto Elektros energetikos įstatymo pakeitimo projekto Nr. XVP-1089(2), kuriuo bendrovė prašė Seimo nario nepritarti įstatymo projektui arba atidėti jo priėmimą.

Pagal Lobistinės veiklos įstatymą lobistinę veiklą gali vykdyti tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys. SKAIDRIS duomenimis, UAB „Elektrum Lietuva“ į šį sąrašą nėra įrašyta.

Tyrimo pradėjimas nereiškia, kad pažeidimas jau yra nustatytas. Sprendimas bus priimtas įvertinus visas tyrimui reikšmingas aplinkybes.

2026-07-03

2026-06-30

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė nepradėti tyrimo dėl Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko Mindaugo Sinkevičiaus išvykos į Briuselį. Toks sprendimas priimtas nenustačius pakankamų duomenų, kad galėjo būti pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.

VTEK buvo prašoma įvertinti, ar M. Sinkevičius 2026 m. birželio 8–9 d. išvykos į Briuselį metu galėjo naudotis tarnybine padėtimi ar kelionei skirtomis lėšomis ne tarnybiniais tikslais. Pranešime buvo keliami klausimai, ar išvykos metu galėjo vykti ir politinio pobūdžio susitikimai.

Komisija papildomai pateikti duomenys parodė, kad M. Sinkevičius į Briuselį vyko Lietuvos savivaldybių asociacijos kvietimu dalyvauti Europos savivaldybių ir regionų tarybos projekto „PLATFORMA“ Politinės tarybos posėdyje. VTEK nustatė, kad išvyka turėjo aiškų institucinį pagrindą. Briuselyje vykusiame renginyje M. Sinkevičiui buvo numatytas pasisakymas apie vietos ir regionų valdžių bendradarbiavimą su Ukraina ir Rytų kaimynystės valstybėmis.

Surinkti duomenys taip pat parodė, kad susitikimas su Europos Parlamento nariais vyko ne oficialaus renginio metu ir netrukdė M. Sinkevičiui dalyvauti numatytame posėdyje bei atlikti su išvyka susijusių funkcijų.

Įvertinusi visas aplinkybes, VTEK nenustatė faktų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad M. Sinkevičius išvykos metu nevykdė jam pavestų funkcijų arba tarnybinę padėtį, statusą ar kelionės lėšas naudojo ne tarnybinės veiklos tikslais.

2026-06-30

VTEK pradėjo tyrimą, ar buvusi Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vyriausioji specilaistė Angelė Pacenkienė, vykdydama tarnybines pareigas, tinkamai vengė interesų konflikto ir, jam kilus, nusišalino.

VTEK tirs, ar darbuotoja 2025 metais dalyvavo derinant dokumentus, susijusius su priemokų jai skyrimu. Atkreiptinas dėmesys, kad valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą.

Tyrimas pradėtas susipažinus su pareiškėjo pranešimu ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pateikta informacija.

2026-06-30

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 30 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo Julių Gratulevičių.

2026-06-29

2026 m. birželio 29 d. darbą Vyriausiojoje tarnybinės etikos komisijoje pradeda nauja Komisijos narė Jolanta Bernotaitė. Į šias pareigas ją 2026 m. gegužės 21 d. paskyrė Lietuvos Respublikos Seimas, o 2026 m. birželio 25 d. ji Seime davė priesaiką.

J. Bernotaitė yra teisininkė, baigusi Vilniaus universiteto Teisės fakultetą. Didžiąją profesinės veiklos dalį ji skyrė viešajam sektoriui, kur dirbo teisėkūros, viešojo administravimo, valstybės interesų atstovavimo, tarptautinio bendradarbiavimo ir korupcijos prevencijos srityse.

Nuo 2022 m. J. Bernotaitė vadovavo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Korupcijos prevencijos ir vidaus tyrimų skyriui. Anksčiau ji dirbo Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Vyriausybės kanceliarijoje, advokatų kontoroje, taip pat yra sukaupusi patirties aplinkos apsaugos, švietimo ir kitose viešojo administravimo srityse.

Prisistatydama Seimui kandidatė pabrėžė įvairiapusę profesinę patirtį ir akcentavo skaidraus viešojo valdymo, korupcijos prevencijos bei nuoseklaus viešųjų ir privačių interesų derinimo teisinio reguliavimo tobulinimo svarbą.

Linkime Jolantai Bernotaitei sėkmės pradedant darbą Vyriausiojoje tarnybinėje etikos komisijoje ir įgyvendinant Komisijai pavestą misiją – stiprinti skaidrumą ir pasitikėjimą viešuoju sektoriumi.

2026-06-25

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 25 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo Aidą Pivoriūną.

2026-06-18

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) 2026 m. birželio 18 d. nusprendė nepradėti tyrimo dėl Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko ir savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko elgesio, susijusio su jų dalyvavimu Badalonoje vykusiose Vilniaus „Ryto“ krepšinio rungtynėse.

Komisijos surinkti duomenys patvirtina, jog savivaldybės vadovai patys iš asmeninių lėšų apmokėjo dalyvavimą minėtose rungtynėse. Komisija negavo kitų duomenų, kad Vilniaus miesto savivaldybės vadovai būtų pasinaudoję savivaldybės, krepšinio klubo ar kitų asmenų lėšomis.

2026-06-16

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 16 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo Liudą Basiulį.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 16 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą UAB ”Id est LT”.

2026-06-10

Ar Jonavos merui Mindaugui Sinkevičiui, kurį Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) beveik prieš metus pripažino pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, būtų taikomas apribojimas tapti Vyriausybės vadovu?

VTEK oficiali pozicija: ne, toks apibojimas nebūtų taikomas.

Įstatyme nustatytas draudimas pažeidusį asmenį vienerius metu skirti ar rinkti į lygiavertes ar aukštesnes pareigas įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jis dirba. VTEK laikosi pozicijos, kad Jonavos rajono savivaldybės taryba nėra Vyriausybės ir jos įstaigų sistemos dalis. Todėl savivaldybės merui nebūtų taikomas apribojimas tapti Vyriausybės vadovu.

Tokį išaiškinimą VTEK yra pateikusi M. Sinkevičiui 2025 metų rugpjūtį.

2026-06-09

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) baigė tyrimą ir birželio 9 d. nusprendė, kad premjerė Inga Ruginienė šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai pasirašė sprendimus dėl savo šeimos narių įtraukimo į oficialias delegacijas.

Vasario 6-10 dienomis į Milano ir Kortinos olimpines žaidynės kartu su I. Ruginiene vyko jos sutuoktinis. Kovo 6-8 dienomis premjerė vyko į Vatikaną susitikti su Popiežiumi, ją lydėjo sutuoktinis, dukra bei sūnus. Abiem atvejais delegacijų sudėtis patvirtino pati I. Ruginienė. Šeimos narių kelionė apmokėta valstybės biudžeto lėšomis.

VTEK vertinimu, šios kelionės buvo susijusios su artimų asmenų privačiu interesu. Nenusišalindama ir pasirašydama atitinkamus sprendimus, I. Ruginienė realizavo šį interesą. Todėl jos pažeidimas pripažintas šiurkščiu.

„Girdime premjerės argumentą, kad ji yra atsakinga už vyriausybinių delegacijų sudarymą – tai tiesioginė jos pareiga. Tačiau Vyriausybės vadovė taip pat turi užtikrinti, kad nekiltų interesų konfliktas. Šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta“, – sprendimą paaiškino VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas.

Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK pateikė I. Ruginienei nurodymą grąžinti su jai artimų asmenų kelionėmis susijusias patirtas valstybės išlaidas Vyriausybės kanceliarijai.

G. Sakalauskas atkreipė dėmesį ir į platesnę problemą. Iki šiol nėra aiškiai reglamentuotas aukščiausių pareigūnų nusišalinimas nuo sprendimų. Todėl kiekvieną kartą, kai valstybės vadovai priims sprendimus, susijusius su jų pačių ar jiems artimų asmenų privačiais interesais, tokie sprendimai kels abejonių dėl skaidrumo.

Tarptautinės rekomendacijos teigia, kad su asmeniniais interesais susijusios aplinkybės didina visuomenės abejones dėl valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų sprendimų nešališkumo. Tokios abejonės mažina pasitikėjimą valstybės tarnyba.

Todėl Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija bei Europos Tarybos grupė valstybių prieš korupciją (GRECO), kurių nare yra ir Lietuva, vienareikšmiškai rekomenduoja valstybinėje tarnyboje dirbantiems vengti tiek realaus interesų konflikto, tiek ir jo regimybės.

Tyrimas atliktas gautų pranešimų pagrindu.

2026-06-02

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) birželio 2 d. pripažino, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, veikė interesų konflikto situacijoje, kai sprendė su savivaldybės valdomos įmonės „Šiaulių šviesa“ vadovo tarnyba susijusius klausimus.

Taip pat nustatyta, kad meras laiku nedeklaravo atsiradusio teisiškai reikšmingo privataus ryšio su šios įmonės vadovu.

A. Visockas 2025 m. gegužės 23 d. nustatė „Šiaulių šviesos“ vadovo darbo užmokestį ir skyrė jam premiją, nors tuo metu tarp jų jau buvo susiklostęs ryšys baudžiamajame procese. Merui buvo pateikti įtarimai dėl galimo poveikio liudytojui – tam pačiam „Šiaulių šviesos“ vadovui.

VTEK konstatavo, kad toks ryšys laikytinas privačiu interesu. Todėl meras privalėjo vengti sprendimų, susijusių su šiuo asmeniu, nusišalinti ir deklaruoti atsiradusias aplinkybes. To nepadarius, buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

2026-06-02

Tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) birželio 2 d. nusprendė, kad Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas nesukėlė interesų konflikto, kai dalyvavo ruošiant bei pristatė Seime Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą bei susijusius dokumentus.

Pristatytuose dokumentuose minima asociacija „Sportas visiems“, kurioje G. Grybauskas anksčiau dirbo. VTEK vertinimu, ši aplinkybė galimo interesų konflikto prasme yra pernelyg nutolusi nuo viceministro turėtų interesų rengiant teisės aktą.

Duomenų, kad G. Grybauskas būtų turėjęs tiesioginių ir akivaizdžių privačių interesų rengiant teisės aktą, VTEK nenustatė. Todėl daroma išvada, kad šiuo atveju viceministrui nekilo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodyta tiesioginė interesų konflikto situacija, nuo kurios jis būtų turėjęs nusišalinti nekilo.

VTEK pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą

VTEK laikosi praktikos, kad deklaruojančio asmens buvusi darbovietė bendruoju atveju nesukelia tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijos. Toks konfliktas tarnautojui galbūt galėtų kilti tuomet, jeigu sprendimo rengimo ar priėmimo metu konkretus tarnybinis klausimas būtų aiškiai ir tiesiogiai susijęs su šio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu. Pavyzdžiui, jei deklaruojantį asmenį su buvusia darboviete tebesietų realūs (tačiau ne hipotetiniai ar menami) privataus pobūdžio interesai.

2026-06-02

Birželio 2 d. posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nagrinėjo gautą pranešimą dėl Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko ir savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko elgesio.

Pranešime prašoma įvertinti savivaldybės atstovų dalyvavimą Vilniaus „Ryto“ rungtynėse Badalonoje, galimą naudos gavimą ir neformalius kontaktus su verslo atstovais. VTEK nusprendė surinkti papildomus duomenis ir tada apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.

2026-06-02

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 2 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

Rimantą Germaną;

Lauryną Totoraitį.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 2 d. nusprendė sustabdyti Ingos Volungevičiūtės lobistinę veiklą.

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 2 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo:

Liną Bušinskaitę;

Marių Daukantą.

2026-05-26

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės 26 d. posėdyje nusprendė, kad Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Šimkienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai derino dokumentus dėl priemokų skyrimo sau pačiai.

Komisija nevertino, ar pačios priemokos buvo skirtos pagrįstai. Tirtas tik vienas klausimas: ar valstybės tarnautoja galėjo atlikti tarnybinius veiksmus su dokumentais, kurie buvo tiesiogiai susiję su jai pačiai skiriamomis priemokomis. Komisijos vertinimu, tokioje situacijoje buvo aiškus privatus interesas, todėl R. Šimkienė negalėjo dalyvauti derinimo procese.

VTEK išskyrė du epizodus. R. Šimkienė pati parengdavo ir pasirašydavo tarnybinius pranešimus, kuriais informuodavo apie atliktas papildomas funkcijas ir prašydavo skirti priemoką. Komisija šio epizodo nelaiko pažeidimu, nes vien toks kreipimasis nereiškia dalyvavimo rengiant ar priimant sprendimą.

Tačiau pažeidimu pripažintas įsakymų ir tarnybinių pranešimų derinimas, nes jis nebuvo vien techninis formalumas. Derinant buvo tikrinamas dokumentų atitikimas teisės aktams, vertinamos faktinės aplinkybės ir lėšų galimybės. Dėl to Komisija padarė išvadą, kad archyvo tarnautoja neturėjo dalyvauti, kai tai buvo susiję su jai pačiai skiriama priemoka.

Komisija nustatė, kad nuo tyrimo metu vertintų veiksmų R. Šimkienė nebuvo nusišalinusi, nors interesų konflikto situacijoje tai buvo privaloma. Atsižvelgdama į nustatytas aplinkybes, VTEK pasiūlė Lietuvos vyriausiajam archyvarui skirti R. Šimkienei tarnybinę nuobaudą.

2026-05-26

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, gegužės 19 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą – Lietuvos kabelinės televizijos asociaciją.

2026-05-19

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės 19 d. nusprendė ištirti, ar Medijų rėmimo fondo tarybos pirmininkė Vaiva Žukienė, buvusi tarybos narė Lina Bušinskaitė ir Interneto žiniasklaidos asociacija nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo.

Įstatymas numato, kad lobistu neturi teisės būti asmenys, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką. Jei lobistas išrenkamas ar paskiriamas į tokias pareigas, prieš pradėdamas jas eiti, jis privalo apie tai raštu pranešti VTEK.

Tyrimai pradėti gavus informacijos, kad eidamos pareigas Medijų rėmimo fondo taryboje, V. Žukienė ir L. Bušinskaitė tuo pačiu metu buvo ir registruotos lobistės. Medijų rėmimo fondo tarybos pirmininkas ar narys priskirtini asmenų, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, kategorijai. Tokie asmenys patys neturi teisės būti lobistais.

Tyrimas dėl Interneto žiniasklaidos asociacijos pradėtas nustačius, kad L. Bušinskaitė į lobistų sąrašą buvo įtraukta ne tik kaip fizinis asmuo, bet ir vykdė veiklą kaip Interneto žiniasklaidos asociacijos, kuri yra registruota lobistė, vadovė. Įstatymas numato, kad juridiniai asmenys privalo užtikrinti, jog jų vardu lobistinę veiklą vykdytų tik teisę būti lobistu turintys asmenys.

2026-05-19

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės 19 d. nusprendė ištirti, ar Veterinarijos farmacijos asociacija teisėtai teikė pasiūlymus dėl veterinarinių vaistų tiekimo rinkai sąlygų ir susijusio teisinio reguliavimo pakeitimų.

Tyrimas pradėtas gavus informaciją apie asociacijos pateiktus pasiūlymus Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai nustatyti pereinamuosius laikotarpius tam tikriems veterinariniams vaistams, aiškiau apibrėžti jų taikymo kriterijus, keisti informavimo tvarką bei inicijuoti teisės aktų koregavimą.

Veterinarijos farmacijos asociacija nėra registruota lobistė. VTEK vertins, ar teikdama pasiūlymus dėl teisinio reguliavimo asociacija nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo – tai yra nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos.

2026-05-19

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, gegužės 19 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

Auridą Litviną.

2026-05-13

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės 12 d. nusprendė nepradėti tyrimo dėl Seimo nario Kęstučio Vilkausko elgesio atitikties Lobistinės veiklos įstatymo nuostatoms.

VTEK gautame pranešime buvo nurodyta, kad Interneto žiniasklaidos asociacijos atstovė vykdė lobistinę veiklą Seimo nario atžvilgiu, siūlydama inicijuoti teisės akto projekto svarstymą ir žodžiu aptardama su valstybės pagalbos taisyklėmis susijusius pakeitimus. Dėl šių veiksmų asociacija 2026 m. kovo 16 d. pateikė skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją. K. Vilkauskas patirtos lobistinės veiklos įtakos nebuvo deklaravęs.

Gavęs VTEK raginimą deklaruoti patirtą lobistinės veiklos įtaką, K. Vilkauskas šį raginimą įvykdė. 2026 m. gegužės 5 d. Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS) jis pateikė deklaraciją apie patirtą lobistinės veiklos įtaką.

2026-05-13

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK), atlikusi tyrimą, gegužės 12 d. nusprendė, kad Lietuvos gydytojų sąjunga, atstovaujama prezidento Liutauro Labanausko, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą.

Nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, Lietuvos gydytojų sąjunga 2026 m. sausio 14 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkui pateikė konkretų teisės akto projektą – Baudžiamojo kodekso 259, 260, 269 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą ir aiškinamąjį raštą.

Tokiais veiksmais Gydytojų sąjunga pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą. Už šį pažeidimą VTEK nusprendė surašyti protokolą.

Už neteisėtą lobistinę veiklą VTEK turi teisę skirti nuo 1500 iki 4500 eurų siekiančią baudą.

2026-05-13

VTEK gegužės 12 d. nusprendė, kad Vilniaus rajono Šeimos ir vaiko krizių centro buvusi direktorė Leokadija Pavtel šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų kinflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad eidama pareigas L. Pavtel pateko į interesų konflikto situaciją, kai priėmė sprendimus – pasirašė įsakymus, darbo sutartčių pakeitimus, papildomus susitarimus, tiesiogiai susijusius su ja pačia bei jai artimais asmenimis.

Dalis VTEK vertintų L. Pavtel sprendimų nepriklausė nuo jos valios – priimti šiuos sprendimus įpareigojo aukštesnės galios teisės aktai. Todėl šioje tyrimo dalyje nuspręsta, kad L. Pavtel įstatymo nepažeidė.

Taip pat nustatyta, kad L. Pavtel laiku nepapildė privačių interesų deklaracijos duomenimis apie Centre dirbantį jai artimą asmenį, dėl kurio ji priėmė interesų konfliktą jai sukėlusius sprendimus.

Atsižvelgiant į konstatuotą šiurkštų įstatymo pažeidimą, VTEK nusprendė pradėti L. Pavtel atžvilgiu administracinės teisenos procedūras.

VTEK tyrimas pradėtas gauto pranešimo pagrindu.

2026-05-13

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės 12 d. nusprendė, kad Zarasų rajono vicemerė Aurelija Trimonytė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai savivaldybėje atstovavo savo įsteigtai viešajai įstaigai.

A. Trimonytė yra viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ steigėja ir dalininkė. Eidama vicemerės pareigas, ji „Sprendimų centro“ vardu 2025 m. balandžio 2 d. ir gegužės 8 d. pateikė savivaldybei paraišką skirti finansavimą. Vėliau A. Trimonytė pateikė finansavimą gavusio projekto „Tobulėjame kartu“ ataskaitas.

Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad tokiais veiksmais A. Trimonytė pažeidė įstatymo nuostatą, draudžiančią atstovauti fiziniams ar juridiniams asmenims ir ginti jų interesus institucijoje ar įstaigoje, kurioje asmuo dirba.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

2026-05-06

interesų konfliktų valdymo procesuose aktyviai veikia organizacijos atitikties pareigūnas. Siekiant užtikrinti jo veiklos objektyvumą, reikėtų nustatyti jo subordinaciją;
atitikties pareigūnas sprendžia iš anksto (dar iki posėdžio) pateikto nusišalinimo (ne)priėmimo klausimą, taip pat teikia siūlymus nusišalinti, rengia išankstines rašytines rekomendacijas;
nušalinimo institutą taiko visuotinis akcininkų susirinkimas ar įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija;
daugumos akcininko atstovas dalyvauja rengiant išankstines rašytines rekomendacijas, taip pat informuojamas apie priimtus nusišalinimus ir nušalinimus.

Gerai veikiančios interesų konfliktų valdymo procedūros (daugiau: nuorodoje) išlaiko pusiausvyrą tarp skirtingų interesų, užtikrina galimybes akcininkams ar jų atstovams gauti informaciją apie interesų konfliktų užkardymo procesus.

Turite daugiau klausimų apie interesų konfliktų valdymą įmonių valdybose ar stebėtojų tarybose? Kreipkitės į VTEK Atitikties skyrių!

2026-05-05

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) gegužės 5 d. pradėjo tyrimą dėl Telšių rajono savivaldybės tarybos narių Algirdo Bacevičiaus, Manto Servos ir Rimanto Adomaičio galimo interesų konflikto, jiems dalyvaujant šios savivaldybės Antikorupcijos komisijos posėdžiuose.

VTEK aiškinsis, ar tarybos nariai laikėsi sąžiningumo, nešališkumo ir nusišalinimo reikalavimų bei nepasinaudojo tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Bus vertinamas tarybos narių dalyvavimas Antikorupcijos komisijos posėdžiuose 2025 m. birželio 25 d. ir rugpjūčio 26 d., kuriuose svarstyti klausimai dėl Kontrolės ir audito tarnybos parengtos audito ataskaitos.

Šioje ataskaitoje buvo vertinamas ir A. Bacevičiaus, M. Servos ir R. Adomaičio tarybos nario išlaidoms apmokėti skirtų lėšų naudojimo tikslingumas, pagrįstumas ir teisėtumas. Pirmajame posėdyje Antikorupcijos komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl audito išvadų pagrįstumo, o antrajame – kreiptis į savivaldybės tarybą dėl specialios komisijos sudarymo Kontrolės ir audito tarnybos veiksmams įvertinti.

Taip pat bus vertinamos aplinkybės, susijusios su 2025 m. liepos 2 d. raštu, kuriuo Antikorupcijos komisijos pirmininkas A. Bacevičius pavedė šios komisijos narei atlikti audito ataskaitos vertinimą.

VTEK primena, kad tyrimo pradėjimas savaime nereiškia įstatymo pažeidimo. Aplinkybės bus vertinamos individualiai, surinkus ir išanalizavus reikšmingą informaciją. Pagal VTEK taikomą tvarką tyrimas paprastai atliekamas per 3 mėnesius, o esant pagrįstoms priežastims terminas gali būti pratęstas, tačiau bendra trukmė negali viršyti 6 mėnesių.

2026-05-05

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, gegužės 5 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

-Eksploatuoti netinkamų transporto priemonių tvarkytojų asociaciją;

-Geležinkelių paslaugų įmonių asociaciją „Gelpa“.

2026-04-28

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandžio 28 d. posėdyje nusprendė, kad politinės partijos „Nemuno aušra“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis šiurkščiai pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai išnuomojo nuosavą automobilį savo vadovaujamai partijai.

Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad R. Žemaitaitis dalyvavo sprendžiant su jo paties automobilio nuoma partijai susijusius klausimus, nuo jų nenusišalino, taip pat laiku nedeklaravo automobilio nuomos sutarties.

VTEK duomenimis, 2024 m. sausio 15 d. partijos valdyba svarstė automobilių nuomos klausimą. R. Žemaitaitis tame posėdyje pasiūlė partijai išnuomoti savo automobilį. Jis toliau dalyvavo svarstant ir priimant sprendimą dėl automobilio nuomos bei pasirašė posėdžio protokolą.

2024 m. sausio 17 d. partija, atstovaujama paties pirmininko, su R. Žemaitaičiu, kaip fiziniu asmeniu, sudarė jam priklausančio automobilio nuomos sutartį. Vėliau ši nuomos sutartis buvo pakeista. Komisija atkreipė dėmesį, kad iš pradžių sutartis pasirašyta ranka, o vėliau – 2025 m. rugsėjo 1 d. – ta pati sutartis papildomai pasirašyta kvalifikuotu elektroniniu parašu.

VTEK konstatavo, kad R. Žemaitaitis, dalyvaudamas partijos valdybos posėdyje svarstant ir balsuojant dėl jam priklausančio automobilio išnuomojimo, pasirašydamas posėdžio protokolą, taip pat pasirašydamas automobilio nuomos sutartį ir jos pakeitimą, realizavo savo privatų interesą veikdamas interesų konflikto situacijoje. Nenusišalindamas nuo šių veiksmų, „Nemuno aušros“ vadovas šiurkščiai pažeidė Interesų derinimo įstatymą.

Anot VTEK pirmininko Gedimino Sakalausko pažeidimas laikomas šiurkščiu, nes interesų konflikto situacijoje buvo įgyvendintas privatus interesas: „Kai sprendžiami klausimai, susiję su paties vadovo turtu, būtina nusišalinti. Šiuo atveju partijos vadovas dalyvavo priimant sprendimą, jį įformino ir sudarė sutartį su savimi – tai sudaro pagrindą abejoti sprendimų nešališkumu ir mažina pasitikėjimą.“

Tokie atvejai kenkia skaidrumui ir interesų konfliktų prevencijai, ypač kai sandoriai laiku nedeklaruojami – tuomet visuomenei ir institucijoms tampa sunkiau laiku įvertinti ir suvaldyti galimą šališkumą. Nusišalinimas ir deklaravimas reikalingi būtent tam, kad tokios abejonės nekiltų ir sprendimai būtų priimami bei įforminami nešališkai.

Po šio sprendimo VTEK pradėjo administracinio nusižengimo teiseną. Jos metu bus aiškinamasi, ar veiksmuose dėl automobilio nuomos nėra administracinio nusižengimo požymių ir ar turi būti priimtas nutarimas dėl administracinės nuobaudos paskyrimo.

Be to, VTEK nusprendė perduoti prokurorui įvertinti automobilio nuomos sutarties pasirašymo aplinkybes – ar jose nėra nusikalstamos veikos požymių ir (ar) yra pagrindas kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo.

2026-04-28

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, balandžio 28 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo:

Rasą Bričkienę

2026-04-21

VTEK, atlikusi tyrimą, balandžio 21 d. nusprendė, kad Panevėžio rajono savivaldybės Juridinio skyriaus vedėjos pareigas ėjusi Ina Kulikauskienė, I. Kulikauskienė savivaldybės dokumentų valdymo sistemoje 2023 m. rugpjūčio 3 d. suderinusi (vizavusi) mero potvarkį, kuriuo nuspręsta I. Kulikauskienės artimam asmeniui priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą perplanuoti suformuojant keturis atskirus kitos paskirties sklypus.

VTEK padarė išvadą, kad tokiais veiksmais I. Kulikauskienė realizavo savo privatų interesą ir taip šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o tokiam konfliktui iškilus – nusišalinti.

Atlikus tyrimą taip pat paaiškėjo, kad 2024 m. vasarą buvęs savininkas minėtą sklypą padovanojo I. Kulikauskienei.

Dėl šiurkštaus įstatymo pažeidimo VTEK taip pat nusprendė dėl I. Kulikauskienės pradėti administracinio nusižengimo teiseną ir įgalioti VTEK atstovą surašyti administracinio nusižengimo protokolą.

2026-04-21

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, balandžio 21d. nusprendė įrašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą VšĮ„Sienos grupė“.

2026-04-21

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, balandžio 21 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą UAB „CV Group“.

2026-04-21

Tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandžio 21 d. nustatė pažeidimus Švenčionių rajono tarybos nario Antonijaus Jundo elgesyje.

Nuo 2022 m, gruodžio iki 2023 m. liepos A. Jundo už savivaldybės lėšas, skirtas tarybos nario veiklai apmokėti, pats iš savęs, kaip ūkininko, nuomojosi automobilį „Volkswagen Amarok“. Šias išlaidas A. Jundo teikė kompensuoti savivaldybės administracijai.

VTEK nusprendė, kad tokiais veiksmais A. Jundo pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas – pareigą nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas bei draudimą naudotis tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti.

Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.

2026-04-09

Aplinkybė, kad į kultūros viceministrus paskirtas Matas Drukteinis daugiau nei mėnesį vadovavo ir viešajai įstaigai „Meno genas“, automatiškai nereiškia interesų konflikto. Remdamasi šiuo argumentu, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) balandžio 9 d. nusprendė nepradėti tyrimo dėl M. Drukteinio. VTEK buvo gavusi pranešimą, kuriame prašyta įvertinti, ar užimdamas dvejas pareigas M. Drukteinis nesukėlė viešųjų ir privačių interesų konflikto ir ar jo veiksmai nepažeidžia Valstybės tarnybos įstatymo.

VTEK atkreipia dėmesį, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas nedraudžia dirbti keliose įstaigose vienu metu ar eiti daugiau nei vienerias pareigas. Interesų konfliktų situacijas gali sukurti deklaruojančių asmenų sprendimai užimant vienas ar kitas pareigas.

Taigi pagrindas tyrimui dėl M. Drukteinio elgesio galėtų būti, jeigu eidamas kultūros viceministro pareigas jis būtų priėmęs sprendimus, susijusius su VšĮ „Meno genas“. Tačiau tokių duomenų VTEK negavo.

VTEK nevertino, ar užimdamas dvejas pareigas M. Drukteinis nepažeidė Valstybės tarnybos įstatymo, nes šio įstatymo laikymosi priežiūra nėra VTEK kompetencija. Tad atitinkama informacija dėl viceministro veiksmų persiųsta įvertinti Kultūros ministerijai.

2026-04-09

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, balandžio 9 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

MB „Legalogix“
MB „Korporatyviniai partneriai“

2026-04-03

2026-03-31

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, kovo 31 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:

Jaunųjų Rinkos Dalyvių Asociaciją.
Lietuvos naudotų automobilių verslo asociaciją.

2026-03-30

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vienijamų valstybių atstovai kovo pabaigoje Paryžiuje rinkosi į kasmetinį renginį. Jame VTEK atstovavo Atitikties skyriaus vedėja Edita Kavoliūnienė ir vyresnioji patarėja Jurgita Jurkienė.

Renginio sesijų metu kalbėta, kaip skaidrumą sukuria interesų konfliktų valdymas, lobistinės veiklos atskleidimas ir priežiūra, atsparumo korupcijos rizikoms didinimas, atskaitomybė visuomenei, informacijos prieinamumas. Tačiau itin daug dėmesio buvo skirta dialogui tarp viešojo ir privataus sektoriaus:

aukščiausių skaidraus elgesio standartų diegimas – privataus sektoriaus konkurencingumo garantas;
vieningos skaidrumo politikos įgyvendinimas yra įmanomas net pasaulinio lygio korporacijų tinkle;
efektyvi, konkrečiam adresatui pritaikyta komunikacija svarbi skaidriems organizacijos vidaus procesams užtikrinti;
viešieji pirkimai vis dar tarp rizikingiausių sektorių, bet lyderių rodomos skaidrumo iniciatyvos ir gerosios praktikos pavyzdžiai tampa partnerių siekiamybe.

Kartu buvo dalijamasi naujausiomis EBPO vienijamų valstybių ir šalių partnerių skaidrumo rodiklių (angl. Anti-Corruption and Integrity Outlook) įžvalgomis, leidžiančiomis palyginti valstybių atsparumą korupcijos rizikoms ir viešojo valdymo skaidrumą.

Taip pat įvyko Lobistinės veiklos priežiūros tinklo (angl. Network of Lobbying Regulators) susitikimas. Šis tinklas jungia EBPO valstybių ir šalių partnerių atstovus, kurie dalijasi lobizmo skaidrumo ir integralumo patirtimi.

Susitikimo metu aptartos tinklo veiklos kryptys, šalių gebėjimai diegti ir valdyti lobizmo skaidrumą (teisinis reguliavimas, registrų funkcionalumai, veikos tyrimų procesai), jų stiprybės bei prioritetai. Aptarti susivienijimų lobizmo veiklos aspektai, jų registracijos ir priežiūros iššūkiai bei galimos reguliavimo priemonės.

2026-03-24

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 24 d. nusprendė pradėti tyrimą dėl Šiaulių miesto mero Artūro Visocko sprendimo nustatyti atlygį savivaldybei priklausančios bendrovės „Šiaulių šviesa“ direktoriui Tomui Petreikiui.

A. Visockui baudžiamojoje byloje yra pareikštas įtarimas dėl poveikio liudytojui – tam pačiam T. Petreikiui, tuo metu ėjusiam UAB „Šiaulių šviesos“ direktoriaus pareigas. Taigi tyrimo metu bus vertinama, ar priimdamas sprendimą dėl T. Petreikio atlygio meras neturėjo privataus intereso.

Potvarkį dėl UAB „Šiaulių šviesa“ direktoriaus T. Petreikio pareiginės algos, kintamosios dalies ir premijos skyrimo meras A. Visockas pasirašė praėjusių metų gegužės 23 d. Taip jis galėjo pažeisti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto, o šiam kilus – nusišalinti. VTEK taip pat tikrins, ar meras laiku ir tinkamai papildė savo privačių interesų deklaraciją.

Tyrimas pradėtas įvertinus pareiškėjo pateiktą informaciją ir papildomai VTEK iniciatyva surinktus duomenis.

2026-03-24

Tyrimą atlikusi VTEK kovo 24 d. pripažino, kad Trakų rajono meras Andrius Šatevičius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kai nurodė pervesti paramą asociacijai, kurios nariu pats anksčiau yra buvęs.

A. Šatevičius 2025 m. lapkričio 18 d. iš mero fondo skyrė 2625 eurų finansavimą vyrų drakono valčių komandos „Lentvaris Dragon Boat Team“ aprangai įsigyti. Pinigus meras nurodė pervesti į Trakų rajono sporto asociacijos sąskaitą. A. Šatevičius iki 2025 m. liepos 4 d. buvo šios asociacijos nariu.VTEK savo sprendimą grindė tuo, kad priimdamas sprendimą dėl finansavimo A. Šatevičius nebebuvo asociacijos nariu. Narystė prieš prieš daugiau nei keturis mėnesius, buvo nutraukta paties mero prašymu.

Kitų faktinių duomenų, kad pasirašydamas potvarkį meras būtų turėjęs tiesioginį ir akivaizdų privatų suinteresuotumą asociacijos atstovaujamai komandai skirti finansavimą, VTEK tyrimo metu negavo ir nenustatė. Atsižvelgiant į tai, VTEK neturi pakankamo pagrindo teigti, kad sprendimas dėl finansavimo galėjo būti tiesiogiai susijęs su mero A. Šatevičiaus asmeniniais interesais, suponuojančiais jam pareigą vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto.

2026-03-24

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, kovo 24 d. nusprendė išbraukti iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sarašo VšĮ „RV Agentūra“.

2026-03-24

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, kovo 24 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą Loretą Maskaliovienę.

2026-03-19

VTEK atnaujino ir patobulino privačių interesų registre (PINREG) esantį dovanų registravimo įrankį. Nuo šiol organizacijų atitikties pareigūnai gali naudoti jį kaip alternatyvą turimam dovanų registravimo būdui.

Dovanų registravimo įrankiu taip pat gali naudotis kiekvienas privačius interesus deklaruojantis asmuo, prisijungęs prie savo asmeninės PINREG paskyros.

Po atliktų atnaujinimo darbų sukurtos naujos sąsajos leidžia atitikties pareigūnams ne tik patiems užregistruoti jų organizacijoje gautą dovaną, bet ir matyti kitų darbuotojų jų asmeninėse PINREG paskyrose pateiktus dovanų įrašus. Apie darbuotojo užregistruotą dovaną atitikties pareigūnas gaus atskirą pranešimą, o prisijungęs prie organizacijos paskyros galės peržiūrėti, koreguoti ar, esant poreikiui, pašalinti įrašą.

Šiuos veiksmus atitikties pareigūnai gali atlikti PINREG turėdami suteiktą teisę registruoti ir tvarkyti dovanas įstaigai. Šią teisę suteikia organizacijos vadovas.

Primename, kad asmeninio pobūdžio dovanos ir kitos dovanos, gaunamos ne pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalį, PINREG neregistruojamos.

2026-03-18

VTEK forumas: lobistinės veiklos reguliavimą būtina tobulinti

Net du įstatymai turėtų užtikrinti, kad teisės aktų priėmimas būtų skaidrus ir atviras: Teisėkūros pagrindų ir Lobistinės veiklos. Tačiau pastarajame numatyta net 12 išimčių, dėl kurių įvairių suinteresuotų asmenų įtaka teisėkūrai gali likti nepastebėta. Šią problemą iškėlė kovo 17 d. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) surengto forumo dalyviai.

Renginio „Skaidrumas: įtakdariai ir lobistai“ dalyviai – valstybės institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai bei lobistai – sutarė, kad reikia tobulinti įstatymus. Mat dabar numatyta per daug išimčių, kurios sukuria pilkąsias zonas. Šios leidžia išvengti informacijos apie įtaką atskleidimo, kuris yra būtinas skaidriai ir atvirai teisėkūrai užtikrinti.

VTEK pirmininkas Gediminas Sakalauskas pabrėžė, kad skirtingų organizacijų ir sričių atstovai turi pakankamai patirties ir kompetencijų apie įtaką teisėkūrai ir skaidrumą. Sutelkus visus bendram tikslui, būtų galima pereiti nuo diskusijų prie veiksmų: konkrečių pasiūlymų, kaip keisti įstatymą, aiškiau apibrėžti lobistinę veiklą bei panaikinti išimtis ir pilkąsias zonas.

Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis pabrėžė skaidrumo svarbą ir platesnį teisėkūros kontekstą.

„Skaidri teisėkūra ir įsitraukusi visuomenė – būtinos pasitikėjimo viešuoju sektoriumi ir visa valstybe sąlygos: gyventojai turi žinoti, kaip ir kodėl priimami juos liečiantys sprendimai, bei patys dalyvauti teisėkūroje. Kiekviena viešojo sektoriaus organizacija – nuo Vyriausybės, ministerijų iki savivaldybių ar kitų įstaigų – turi stengtis sukurti kuo daugiau galimybių visuomenei įsitraukti į sprendimų priėmimo procesus.

Net ir išskirtinės svarbos bei skubos atvejais reikia atrasti laiko dialogui su žmonėmis. Tai – kelias aiškesnio, kokybiškesnio ir pasitikėjimą valstybe keliančio teisėkūros proceso link“, – kalbėjo E. Bingelis.

Nevyriausybinių organizacijų (NVO) atstovai pritarė, kad įtaka teisėkūrai turėtų būti viešinama, tačiau atkreipė dėmesį, kad tobulinant reguliavimą neturėtų būti užkrauta papildoma administracinė našta NVO.

Pasak VTEK pirmininko G. Sakalausko, kitas žingsnis po forumo – apibendrinti išsakytus pasiūlymus ir pradėti platesnę diskusiją.

2026-03-17

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 17 d. pradėjo tyrimą dėl premjerės Ingos Ruginienės sprendimų įtraukti sau artimus asmenis į vyriausybines delegacijas, vykusias į Milano olimpines žaidynes bei Vatikaną. Komisija vertins, ar įtraukdama į delegacijas artimus asmenis bei nurodydama jų kelionių išlaidas apmokėti iš valstybės biudžeto, I. Ruginienė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų.

Bus tiriama, ar vasario 4 d. bei kovo 3 d. priimti sprendimai nesukėlė interesų konflikto ir ar juos priimdama premjerė tinkamai laikėsi pareigos nusišalinti, kai tarnybinės pareigos susijusios su artimų asmenų privačiais interesais. Taip pat bus vertinama, ar nebuvo pasinaudota tarnybine padėtimi arba statusu asmeninei naudai gauti, ar buvo tinkamai vykdyta pareiga nesinaudoti ir neleisti kitiems naudotis valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

VTEK tyrimą pradėjo gautų pranešimų pagrindu.

2026-03-17

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 17 d. posėdyje nusprendė išplėsti atliekamą tyrimą dėl partijos „Nemuno aušra“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio automobilio nuomos jo vadovaujamai partijai.

Atkreiptinas dėmesys, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos vengti interesų konflikto taikomos ir politinių partijų pirmininkams.

VTEK pabrėžia, kad tyrimo atlikimas savaime nereiškia pažeidimo konstatavimo – sprendimai priimami tik įvertinus visas tyrimo metu surinktas faktines aplinkybes.

2026-03-17

VTEK kovo 17 d. nusprendė, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas veikė interesų konflikto situacijoje, kai 2025 m. lapkričio 26 d. skyrė 3000 eurų finansinę paramą bendrovei „Etikko“, kurios vadovas ir akcininkas yra merui artimas asmuo – sesers sutuoktinis. Šis mero sprendimas yra susijęs su jo privačiais interesais.

Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas reikalauja vengti ne tik interesų konflikto, bet ir jo regimybės – valstybės politikas turi aiškiai nusišalinti ir nedalyvauti priimant sprendimą, susijusį su jo privačiais interesais. VTEK konstatavo, kad meras, nenusišalindamas nuo sprendimo priėmimo, realizavo savo privatų interesą ir šiurkščiai pažeidė įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto.

Be to, VTEK nusprendė pradėti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje bus sprendžiama dėl administracinės nuobaudos A. Visockui skyrimo.

VTEK taip pat pripažino, kad meras nepažeidė įstatymu nustatytų apribojimų atstovauti savivaldybei tvarkant reikalus su juridiniu asmeniu, iš kurių jis ar jam artimi asmenys gauna bet kokių pajamų ar turi daugiau kaip 10 procentų akcijų.

Pasirašydamas potvarkį A. Visockas nevykdė „atstovavimo“ ar „reikalų tvarkymo“ su UAB „Etikko“. Jis, kaip savivaldybės vykdomoji institucija, priėmė vienašalį individualų administracinį sprendimą viešojo administravimo srityje. Pabrėžtina, kad minėtas apribojimas taikomas, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo savivaldybės vardu tiesiogiai veikia santykiuose su konkrečiu asmeniu, o ne kai priima administracinį aktą pagal įstatymu nustatytą kompetenciją.

2026-03-17

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) tirs, ar Zarasų vicemerė Aurelija Trimonytė nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, kai pateikė savivaldybės administracijai paraišką finansuoti jos įsteigtos bei vadovaujamos viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ įgyvendinamą projektą.

A. Trimonytė 2025 m. balandžio 2 d. pateikė ir gegužės 8 d. patikslino paraišką dėl nevyriausybinių organizacijų dalinio finansavimo iš Zarasų rajono savivaldybės biudžeto projekto „Tobulėjame kartu“ įgyvendinimui. Vėliau vicemerė savivaldybės administracijai pateikė minėto projekto veiklų įgyvendinimo ir lėšų panaudojimo ataskaitas.

A. Trimonytė yra viešosios įstaigos „Sprendimų centras“ steigėja (dalininkė) ir direktorė. Šiai įstaigai projektui įgyvendinti iš savivaldybės biudžeto administracijos direktoriaus įsakymu buvo skirti 1 200 eurų.

VTEK tyrimą pradėjo gauto pranešimo pagrindu.

2026-03-12

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 10 d. nusprendė netirti buvusio aplinkos viceministro Edmundo Mačiežos, Seimo nario Audriaus Radvilavičiaus, Lietuvos miškų ūkio rūmų bei Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos veiksmų. Toks sprendimas priimtas įvertinus Aplinkos ministerijos pranešimuose nurodytas aplinkybes ir papildomai surinktą medžiagą, taip pat duomenis iš skaidrių teisėkūros procesų informacinės sistemos (SKAIDRIS) ir privačių interesų registro (PINREG).

Komisijos prašyta įvertinti E. Mačiežos, tuo metu ėjusio aplinkos viceministro pareigas, 2026 m. vasario 3 d. susitikimą su Miškų ūkio rūmų bei Miško ir žemės savininkų asociacijos atstovais. Keltas klausimas, ar susitikimo dalyviai, aptarę Miškų įstatymo projektą, nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo.

Taip pat prašyta įvertinti E. Mačiežos bei Seimo nario A. Radvilavičiaus elgesį kitą dieną vykusiame Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje. Esą jiedu tendencingais veiksmais siekė stabdyti ir vilkinti įstatymo projekto svarstymą bei diskredituoti šį projektą parengusią Aplinkos ministeriją.

Priežastys, dėl kurių tyrimas nepradėtas

Komisijai pateikta informacija neleidžia tiesiogiai ir vienareikšmiškai nustatyti, jog E. Mačiežos ir dviejų asociacijų atstovų susitikime buvo aptariamas konkretus teisės akto projektas. Be to, dalis Aplinkos ministerijos prašytų įvertinti klausimų nepatenka į VTEK kompetenciją.

Pareiga deklaruoti lobistinę veiklą ar patirtą lobistinę įtaką atsiranda tada, kai yra aptariamos konkretaus teisės akto projekto nuostatos. E. Mačieža SKAIDRIS deklaracijoje nurodė, kad susitikime buvo aptariami kiti klausimai – teisės aktų projektų tarp jų nebuvo.

Miško ir žemės savininkų asociacija, kuri yra registruota lobistė, reaguodama į Seimo Aplinkos apsaugos komiteto kvietimą, vasario 2 d. pateikė rašytines pastabas ir pasiūlymus dėl Miškų įstatymo projekto. Raštas adresuotas Aplinkos apsaugos komitetui, o jo kopija – Seimo kaimo reikalų komitetui ir Aplinkos ministerijai. Tą pačią dieną asociacija pateikė atitinkamą SKAIDRIS deklaraciją, nurodydama, kad pradėjo lobistinę veiklą dėl projekto minėtų Seimo komitetų ir Aplinkos ministerijos atžvilgiu. Tačiau tiesioginių ir vienareikšmių duomenų, kad vasario 3 d. susitikime su E. Mačieža buvo aptariami asociacijos pasiūlymai, VTEK nepateikta.

Nenustatyta duomenų, kad nagrinėjamuoju atveju lobistų sąraše neregistruoti Miškų ūkio rūmai teikė rašytinius ar kitokios formos pasiūlymus dėl Miškų įstatymo pakeitimo projekto.

VTEK atkreipia dėmesį, kad Seimo narių elgesio atitiktį Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo ar Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatoms vertina tik Seimo Etikos ir procedūrų komisija. Pagal Lobistinės veiklos įstatymą, Seimo nariai laikomi asmenimis, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, todėl jie patys negali būti lobistais. Tačiau pateiktų aplinkybių kontekste nepakako vienareikšmiškai įžvelgti, kad Seimo narys A. Radvilavičius Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje veikė kaip lobistas.

Kalbant apie galimus interesų konfliktus, toks konfliktas kyla dėl tiesioginio ir akivaizdaus privataus intereso – tam nepakanka tik prielaidų. Komisijai nepateikta duomenų, leidžiančių vienareikšmiškai įžvelgti, kad E. Mačieža Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdyje veikė turėdamas privatų interesą ar vykdė lobistinę veiklą.

2026-03-10

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kovo 10 d. pradėjo tyrimą, ar Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Veiklos administravimo ir finansų skyriaus vedėja Rasa Šimkienė nepakliuvo į interesų konflikto situaciją.

VTEK tirs, ar darbuotoja 2023–2026 metais dalyvavo rengiant, derinant ar pasirašant sprendimus ir dokumentus, susijusius su priemokų jai pačiai skyrimu.

Tyrimas pradėtas susipažinus su pareiškėjo pranešimu ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos pateikta informacija.

2026-03-10

Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Teisėkūros pagrindų įstatymu, kovo 10 d. nusprendė išbraukti iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo Marijampolės jaunimo organizacijų tarybą „Apskritas stalas“.

+370 647 17594

A. Goštauto g. 9,
LT-01108 Vilnius

© 2023
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.
Biudžetinė įstaiga

Juridinio asmens kodas – 188736355.
Duomenys kaupiami ir saugomi
Juridinių asmenų registre