Teisėkūroje dalyvaujančios valstybės bei savivaldybių valdomos bendrovės yra laikomos lobistėmis ir turėtų įsirašyti į Lietuvoje registruotų lobistų sąrašą. Tokį sprendimą priėmė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK).

Naująją praktiką VTEK suformavo vadovaudamasi galiojančiu Lobistinės veiklos įstatymu (LVĮ). Pagal jį, valstybės bei savivaldybių valdomos AB ir UAB nepatenka į sąrašą asmenų, kurie neturi teisės būti lobistais. Taigi šioms bendrovėms atvertas kelias registruotis Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje (SKAIDRIS).

Joje lobistėmis galės registruotis ne tik akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB), kurių akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms – kaip juridiniai asmenys, – bet ir šių organizacijų valdymo organų nariai, dalyviai, darbuotojai. Pastarieji, užsiregistravę, turėtų teisę vykdyti lobistinę veiklą bendrovės vardu arba kaip fiziniai asmenys.

Išimtis taikoma asmenims, kurie į valstybės bei savivaldybių valdomų AB ir UAB valdymo organus yra deleguoti valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos: šie asmenys lobistais nelaikytini.

Taigi, jei valstybės ar savivaldybės valdoma bendrovė siekia dalyvauti teisėkūros procese ir savo iniciatyva teikti siūlymus dėl teisės aktų ar jų projektų viešojo sektoriaus atstovams, dalyvaujantiems rengiant teisės aktus, ji per sistemą SKAIDRIS pirmiausia turėtų pateikti VTEK prašymą tapti lobiste, o tuomet vykdytą lobistinę veiklą kaskart deklaruoti per septynias dienas nuo jos pradžios. Deklaracija turėtų būti teikiama dėl kiekvieno konkretaus teisės akto, dėl kurio buvo teikti pasiūlymai.

Svarbu žinoti, kad teisės užsiimti lobizmu neturi juridiniai asmenys arba organizacijos ar jų padaliniai, kurie yra valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, valstybės ar savivaldybės įmonė, viešoji įstaiga, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, taip pat Lietuvos bankas.

VTEK primena, kad lobizmu be kita ko nelaikytina ir asmenų veikla, kai jie valstybės ir savivaldybių institucijų ar įstaigų iniciatyva ir kvietimu atlygintinai ar neatlygintinai kaip ekspertai ar specialistai dalyvauja susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės aktų projektų rengimo pagal Teisėkūros pagrindų įstatymą.

Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys. Šiuo metu Lietuvoje yra 293 registruoti lobistai. Šį sąrašą bei vykdytos lobistinės veiklos deklaracijas galima peržiūrėti VTEK interneto svetainėje.

VTEK informacija

Mieli kolegos, bičiuliai, bendraminčiai, linkime gražių švenčių ir skaidrių 2023-iųjų!

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) pirmininku Seimas ketvirtadienį paskyrė VTEK narį Gediminą Sakalauską. Už tai slaptame balsavime pasisakė 65 parlamentarai, prieš – du, suslaikė devyni.

Lapkričio pabaigoje, prisistatydamas Seimui kaip kandidatas į VTEK pirmininkus, G. Sakalauskas teigė norintis imtis lyderystės trejose srityse: „Komisija yra kolegialus organas, o pirmininko vaidmuo yra padėti tinkamai komisijai nustatyti prioritetus. Norėčiau imtis lyderystės trejais aspektais: pirma, kad deklaruojantys asmenys iš komisijos gautų labai konkrečius atsakymus, kurie remtųsi analitika ir konkrečiais duomenimis; antras dalykas, norėčiau sukurti kultūrą, kur interesų derinimo rizikos būtų sudėtinė viešojo sektoriaus organizacijų dalis ir vadovai galėtų valdyti rizikas; na ir trečias dalykas: anksčiau žmonės privačių interesų deklaracijose atskleisdavo perteklinius duomenis, o šiuo metu deklaracijose duomenų yra per mažai, tai reiškia, kad skaidrumas nėra subalansuotas – norime imtis iniciatyvos šį dalyką subalansuoti, kad visuomenė įsitikintų priimamų sprendimų objektyvumu ir nešališkumu“, – sakė G. Sakalauskas.

Viešojo administravimo bei ekonomikos studijas Mykolo Romerio universitete baigęs G. Sakalauskas VTEK nariu buvo paskirtas pernai birželį. Prieš tai jis vadovavo savo 2012 m. įkurtai VšĮ „Praeventi”, kuri teikė konsultavimo, mokymų paslaugas korupcijos prevencijos bei interesų derinimo srityse. G. Sakalauskas taip pat yra dirbęs AB „Lietuvos paštas” Saugos ir prevencijos departamente, kuriant ir diegiant antikorupcinės vadybos bei viešųjų ir privačių interesų derinimo sistemas, formuojant rizikų valdymo politiką. 2007-2012 m. G. Sakalauskas dirbo VTEK, įgyvendinant viešųjų ir privačių interesų derinimo bei lobistinės veiklos priežiūrą. Trejus metus vadovavo VTEK sekretoriatui. Prieš tai, G. Sakalauskas ketverius metus dirbo STT, kurioje prisidėjo formuojant nulinės tolerancijos korupcijai politiką, kuriant ir diegiant įvairias viešajam sektoriui skirtas antikorupcines priemones.

VTEK sudaroma iš 5 Seimo skiriamų valstybės pareigūnų. Seimo pirmininko teikimu, VTEK pirmininką iš jos narių skiria Seimas. VTEK sudėtyje šiuo metu taip pat – nariai Virginija Aleksejūnė, dr. Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas. Nario kadencijos laikas – 5 metai.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) buvo priimta į tarptautinius antikorupcines institucijas vieninjančius tinklus: Antikorupcinių institucijų tinklą Europos partneriai prieš korupciją ir Europos Sąjungos kovos su korupcija kontaktinių institucijų tinklą (EPAC/EACN). Pastarieji buvo įkurti atitinkamai 2004 bei 2008 metais ir šiuo metu vienija apie 120 antikorupcijos srityje veikiančių institucijų iš įvairių Europos Tarybos bei Europos Sąjungos (ES) valstybių narių.

Kasmetinė šių tinklų atstovų konferencija ir generalinė asamblėja lapkričio 23-24 dienomis buvo pirmą kartą surengta Moldovoje, pastarajai siekiant ES narystės. Renginio apimtyje vykusiose plenarinėse sesijose nagrinėta korupcinių nusikaltimų ir jų tyrimo tematika bei bendradarbiavimo vykdant informacijos mainus problematika, taip pat surengtos dvejos dirbtuvės – dėl nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimo ir korupcijos prevencijos bei rizikų vertinimo. Be kita ko, renginio metu apdovanota geriausia metų tarptautinė iniciatyva – Nacionalinio Ukrainos antikorupcijos biuro įkurta Antikorupcijos mokykla.

Generalinėje asamblėjoje taip pat priimta Kišiniovo deklaracija. Joje išdėstyti siūlymai dėl veiksmų stiprinant antikorupcinius įsipareigojimus institucijoms, Europos šalių vyriausybėms ir tarptautinėms organizacijoms.

Šiais metais tinklų narėmis be VTEK tapo dar penki subjektai: Airijos nacionalinės policijos ir saugumo tarnybos Antikorupcijos padalinys ir Garda Síochána ombudsmeno komisija, Latvijos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus saugumo biuras, Moldovos Vidaus reikalų ministerijos Vidaus apsaugos ir antikorupcijos tarnyba bei Ukrainos valstybinis tyrimų biuras.

Į renginį susirinko apie 200 dalyvių.

VTEK ir EPAC/EACN informacija

Pareigas pradeda eiti nauja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narė Virginija Aleksejūnė, iki šiol vadovavusi šios priežiūros institucijos Prevencijos skyriui. Šiandien Seime ji prisiekė Lietuvos valstybei.

Parlamentarų balsų dauguma į VTEK narės pareigas teisininkė buvo paskirta rugsėjo pabaigoje. V. Aleksejūnė tarnavo VTEK nuo 2008-ųjų, dirbo tiek interesų konfliktų prevencijos, tiek interesų derinimo pažeidimų tyrimų srityse, koordinavo Privačių interesų registro (PINREG) modernizavimo procesą bei nuotoliniam švietimui ir atitikties užtikrinimui skirtos Tarnybinės etikos standartų sistemos sukūrimą. Anksčiau teisininkė ėjo pareigas Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje bei Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje.

V. Aleksejūnė pakeitė vakar kadenciją baigusį teisininką Edmundą Sakalauską, kuris nuo 2017 m. ėjo VTEK nario, o nuo 2018-ųjų – pirmininko pareigas. VTEK nario priesaiką praėjusią savaitę davė ir teisininkas dr. Tomas Blinstrubis, pakeitęs dvi kadencijas VTEK dirbusį ir jai laikinai pirmininkavusį teisininką dr. Virginijų Kanapinską.

Ši priežiūros institucija šiuo metu yra visos sudėties, tačiau kol kas nepaskirtas VTEK pirmininkas. Jo pareigas laikinai eina pirmininko pavaduotoja Evelina Matulaitienė. VTEK nariai taip pat yra Gediminas Sakalauskas ir Martinas Žaltauskas. Pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą, VTEK pirmininką iš komisijos narių Seimo pirmininko teikimu skiria Seimas.

VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, kurio kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Seime priesaiką Lietuvos valstybei šiandien davė naujas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narys dr. Tomas Blinstrubis. Praėjusią savaitę į šias pareigas paskirtas teisininkas darbą pradeda šiandien, lapkričio 10 d.

Dr. T. Blinstrubis pakeitė vakar antrąją kadenciją baigusį VTEK narį dr. Virginijų Kanapinską. Pastarasis šias pareigas ėjo dešimt metų – nuo 2012-ųjų, taip pat daugiau nei metus VTEK laikinai pirmininkavo – nuo 2017-ųjų kovo iki 2018-ųjų balandžio.

Dar viena nauja VTEK narė – Virginija Aleksejūnė – pareigas pradės eiti kitą ketvirtadienį, po priesaikos Seime. Į šias pareigas ją Seimas skyrė rugsėjo pabaigoje. Teisininkė prieš tai vadovavo VTEK Prevencijos skyriui, o patirtį interesų derinimo srityje VTEK kaupia nuo 2008-ųjų.

V. Aleksejūnė pakeis kadenciją baigiantį teisininką Edmundą Sakalauską, kuris VTEK nariu tapo 2017 m., o nuo 2018 m. Seimo skyrimu eina VTEK pirmininko pareigas.

VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, kurio kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Teisininkas dr. Tomas Blinstrubis paskirtas Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariu. Pareigas jis pradės eiti kitą savaitę, lapkričio 10 d. Tokį nutarimą šiandien priėmė Seimas, atsižvelgęs į Lietuvos teisininkų draugijos teikimą. Už tai balsavo 57 Seimo nariai, prieš – 10, susilaikė 9. Prieš pradėdamas eiti pareigas, dr. T. Blinstrubis Seime turės prisiekti Lietuvos valstybei.

Dr. T. Blinstrubis teisės mokslo krypties daktaro laipsnį įgijo Mykolo Romerio universitete (MRU), pastaraisiais metais dirbo advokatu, Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėju, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėju, dėstė MRU Teisės mokyklos Viešosios teisės institute. Dr. T. Blinstrubis yra studijavęs Vokietijos Kylio universitete, stažavęsis Austrijos Graco bei Šveicarijos Liucernos universitetuose, taip pat Kylio prokuratūroje prie Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės teismo ir Šlėzvigo-Holšteino federacinės žemės vidaus reikalų ministerijoje.

Į VTEK narius dr. T. Blinstrubis paskirtas baigiantis antrajai VTEK nario dr. Virginijaus Kanapinsko kadencijai, kuris pareigas šioje komisijoje ėjo nuo 2012 metų. Jis taip pat laikinai ėjo VTEK pirmininko pareigas nuo 2017-ųjų kovo iki 2018-ųjų balandžio.

VTEK nario kadencija – penkeri metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. VTEK narys yra valstybės pareigūnas.

VTEK yra nepriklausoma priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Lapkritį baigiantis dviejų Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) narių kadencijoms, Seimas antradienį į vieną iš šių pozicijų paskyrė Virginiją Aleksejūnę. Šiuo metu VTEK Prevencijos skyriaus vedėjos pareigas einanti teisininkė narės įgaliojimus įgis lapkričio 17 d., kai pasibaigs dabar VTEK pirmininko pareigas einančio VTEK nario Edmundo Sakalausko kadencija.

Teisininkės išsilavinimą turinti V. Aleksejūnė VTEK dirba nuo 2008-ųjų, kur praktinę patirtį sukaupė tiek interesų konfliktų prevencijos, tiek interesų derinimo tyrimų srityse. Anksčiau ji ėjo pareigas Vilniaus apskrities valstybinėje mokesčių inspekcijoje, taip pat Valstybinėje lošimų priežiūros komisijoje.

Lapkritį taip pat baigiasi VTEK nario dr. Virginijaus Kanapinsko antroji kadencija. Kandidatą į šią poziciją turės pateikti Lietuvos teisininkų draugija.

VTEK sudaroma iš 5 narių. Po vieną kandidatą į VTEK narius Seimui teikia Lietuvos Respublikos Prezidentas, Seimo Pirmininkas, Ministras Pirmininkas, Lietuvos teisininkų draugija ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų taryba. VTEK narys yra valstybės pareigūnas, kurio kadencijos laikas – 5 metai. Tas pats asmuo VTEK nariu gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Asmuo, paskirtas VTEK nariu, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei.

VTEK yra priežiūros institucija, kurios tikslas – padėti greitai atrasti tinkamą interesų konflikto valdymo būdą ir sudaryti sąlygas lengvai atskleisti daromą įtaką teisėkūrai. VTEK prižiūri, kaip asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, Lobistinės veiklos įstatymo ir kitų jos kompetencijai priskirtų teisės aktų.

VTEK informacija

Europos Komisija (EK) pateiktoje 2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje apžvelgė reikšmingus pokyčius, susijusius su teisinės valstybės klausimais visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse. Lietuvos atveju, be kita ko, atkreiptas dėmesys į teigiamus pokyčius kovos su korupcija srityje.

EK akcentavo naują lobistinės veiklos reglamentavimą, įtvirtinusį kryžminį – vykdytos ir patirtos lobistinės veiklos – deklaravimą, leidžiantį užtikrinti didesnį lobistinės veiklos skaidrumą, bei pradėjusį veikti Privačių interesų registrą (PINREG), supaprastinusį privačių interesų deklaravimą viešojo sektoriaus atstovams. Taip pat pažymėta, kad buvo patvirtinta ir pradėta įgyvendinti atnaujinta „sukamųjų durų“ (angl. revolving doors) reiškinio ir veiklos pertraukos laikotarpių teisinė sistema, kai taikomi tam tikri apribojimai pasibaigus tarnybai viešajame sektoriuje.

EK ataskaitoje teigiama, kad išrinktiems pareigūnams skirtoje deklaravimo sistemoje dabar taikomos veiksmingesnės ir efektyvesnės taisyklės: 2020 m. buvo priimtas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) pakeitimas, kuriuo siekiama supaprastinti interesų deklaravimo procesą ir jame išsamiai apibūdinta visa būtina informacija, reikalinga deklaracijai pateikti. Pabrėžiama, kad 2021 m. pradėjo veikti PINREG ir šio naujo IT sprendimo tikslas – gerinti interesų deklaracijų kokybę sujungiant daugiau kaip 10 nacionalinių valdžios registrų ir informacinių sistemų. Juose saugoma informacija automatiškai įtraukiama į deklaraciją, o asmuo el. paštu gauna priminimą, kad reikia baigti pildyti deklaraciją, – ataskaitoje atkreipia dėmesį EK.

Akcentuojant pokyčius tarnybinės etikos srityje, minimas ir „sukamųjų durų“ reiškinys. EK atkreipia dėmesį, kad VPIDĮ nustatytas vienų metų veiklos pertraukos laikotarpis nustojus eiti tam tikras pareigas viešajame sektoriuje, tačiau Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) konkrečiais atvejais turi teisę nukrypti nuo bendrosios taisyklės. Taigi 2020-2021 m. VTEK gavo 4 prašymus pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą: vienu atveju sprendimas nepriimtas, nes trūko pareiškėjo informacijos, kitais dviem atvejais prašymai buvo atmesti, o vienu atveju prašymas pritaikyti nukrypti leidžiančią nuostatą buvo patvirtintas.

Apibendrindama visos ES rezultatus, EK teigė, kad ataskaitoje pavyko parodyti daug teigiamų teisinės valstybės pokyčių valstybėse narėse, kur imamasi tolesnių veiksmų dėl anksčiau nustatytų iššūkių. Esą, taip pat matyti, kur iššūkiai ir susirūpinimas išlieka ar net padidėjo, tačiau EK palankiai vertina visų valstybių narių dalyvavimą, jų tęstinį įsitraukimą bei bendradarbiavimą ir norą pradėti dialogą dėl keblių klausimų.

2021 m. teisinės valstybės principo taikymo ataskaitoje, įskaitant jos 27 šalių skyrius, pateikiami teigiami ir neigiami pokyčiai visose valstybėse narėse keturiose pagrindinėse su teisine valstybe susijusiose srityse: teisingumo sistemoje, kovos su korupcija sistemoje, žiniasklaidos pliuralizmo srityje ir kitų institucinių klausimų, susijusių su stabdžių ir atsvarų sistema, srityje. Ši ataskaita yra dalis platesnio masto ES pastangų skatinti ir ginti savo pamatines vertybes.

Čia galima susipažinti su: visa ataskaita arba jos skyriumi apie Lietuvą.

VTEK ir EK informacija

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) kartu su kitomis dešimt už skaidrumą viešajame sektoriuje atsakingų Europos Sąjungos (ES) šalių narių institucijų įsteigė Europos tarnybinės etikos tinklą (ETET, angl. European Network for Public Ethics). Tinklo narėmis tapo Prancūzijos Visuomeninių reikalų skaidrumo tarnyba (VRST), Austrijos Federalinis antikorupcijos biuras, Belgijos Federalinės deontologijos komisija, už skaidrumą atsakingas Čekijos Teisingumo ministerijos padalinys, Ispanijos Interesų konfliktų tarnyba prie Finansų ir viešojo sektoriaus ministerijos, Italijos Nacionalinė antikorupcijos tarnyba, Kroatijos Sprendimų dėl interesų konfliktų komisija, Maltos Viešojo gyvenimo standartų komisaro tarnyba, Rumunijos Nacionalinė skaidrumo agentūra ir Slovėnijos Korupcijos prevencijos komisija. 

ETET steigimo inciatyvos ėmėsi Prancūzija, šiuo metu pirmininkaujanti Europos Sąjungos Tarybai. VRST būstinėje Paryžiuje pasirašydamos ETET steigimo deklaraciją, šalys sutarė stiprinti tarnybinės etikos srityje veikiančių institucijų nepriklausomumą, ekspertines žinias ir galimybes įgyvendinti savo viešąjį interesą atliepiančią misiją. Taip pat sutarta kurti bendras iniciatyvas, keistis gerąja patirtimi bei praktikomis, realizuoti savitarpio pagalbą tarnybinės etikos klausimais, siekti tapti ekspertiniu subjektu, gebančiu atstovauti tarnybinės etikos klausimais ES mastu. 

Susitikime ETET narės pristatė savo institucijas bei problemas, su kuriomis susiduria tarnybinės etikos srityje, dalijosi, kokių pokyčių reikėtų siekiant tinkamai įgyvendinti savo vykdomą misiją ir kaip galėtų prie to prisidėti ETET. Institucijų atstovai aptarė skaidrumo iniciatyvų suteikiamą galimybę sustiprinti visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi, priemones, sudarančias galimybę užkirsti kelią interesų konfliktams, lobistinės veiklos reguliavimo ypatybės ES ir kitus klausimus. Sutarta, kad vienas iš tikslų, organizuojant reguliarius ETET narių susitikimus – suteikti tarnybinės etikos problemoms daugiau matomumo ES teritorijoje. Artimiausiu metu ketinama suderinti ir patvirtinti ETET veiklos statutą.

VTEK informacija

Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) būstinėje trečiadienį vyko išvažiuojamasis Seimo Antikorupcijos komisijos (SAK) posėdis. Jo metu buvo aptariamos VTEK veiklos bei teisinio reguliavimo aktualijos.

Posėdyje dalyvavo SAK pirmininkas Algirdas Stončaitis ir nariai Andrius Kupčinskas, Mindaugas Lingė, Vytautas Mitalas, Jurgis Razma ir Julius Sabatauskas.

Pasveikindamas atvykusius svečius, VTEK pirmininkas Edmundas Sakalauskas pasidžiaugė glaudžiu komisijų bendradarbiavimu ir akcentavo, kad pastaraisiais metais VTEK susitelkė į aktyvią prevencinę veiklą: pernai pradėta kurti Tarnybinės etikos standartų sistema (TESS), į kurią įeina mokymas ištisą parą (7/24), tarnybinės etikos patarėjų tinklo formavimas bei tarnybinės etikos lygmens nustatymas, vyksta aktyvi lobistinės veiklos priežiūra bei tarptautinis bendradarbiavimas. Jo, teigimu VTEK šiemet ėmėsi ir iniciatyvos peržiūrėti interesų derinimą bei lobistinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų normas ir pateikti praktika paremtų siūlymų, kaip jas tobulinti.

Posėdžio metu VTEK atstovai SAK nariams pristatė keletą pirminių siūlymų, o galutinius Seimui ketinama pateikti rudenį. Interesų derinimo srityje aptarti pasiūlymai yra susiję su privačių interesų deklaravimu, nusišalinimu, teise atstovauti ir kitomis nuostatomis. Viena iš problemų, kurias siekiama išspręsti, yra tai, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios deklaracijos turinį, stokoja aiškumo, deklaracijose trūksta duomenų apie reikšmingus privačius interesus, todėl įstatymo kontrolę įgyvendinantiems subjektams sunku valdyti deklaruojančių asmenų privačių interesų keliamą riziką ir laiku rasti tinkamą interesų konfliktų valdymo būdą.

Lobistinės veiklos reglamentavimo siūlymai susiję su siekiu išspręsti metu egzistuojančias problemas. Pavyzdžiui, galiojantis Lobistinės veiklos įstatymas neįgyvendina užsibrėžtų skaidrios ir viešos teisėkūros tikslų, jo nuostatos dėl veiklos, nelaikytinos lobistine, stokoja aiškumo; jis neapima valstybės institucijose ir savivaldybėse sudaromų patariamųjų kolegialių organų (tarybų, komisijų, darbo grupių) veikloje dalyvaujančių nuo institucijų nepriklausomų asmenų (t. y. ne valstybės politikų, valstybės tarnautojų ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų darbuotojų) įtakos teisėkūrai veiklos.

SAK pirmininkas A. Stončaitis padėkojo VTEK už iniciatyvas ir bendradarbiavimą, akcentavo VTEK padarytą proveržį ir teigė, kad SAK prisidės prie Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo bei Lobistinės veiklos įstatymo tobulinimo, siekiant efektyvaus reglamentavimo.

VTEK informacija