„Plytinės kartodromo“ direktorius D. Jonušis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Tyrimą atlikusi VTEK nustatė, kad VšĮ „Plytinės kartodromas“ direktorius Darius Jonušis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai sudarė sutartį su kita jam pačiam priklausančia įstaiga.
D. Jonušis, kaip „Plytinės kartodromo“ direktorius, 2024 m. sausį sudarė kartodromo infrastruktūros leidimų sutartį su VšĮ Baltijos autosporto centru, kurio vienintelis dalininkas ir direktorius yra jis pats. Tokiais veiksmais D. Jonušis pažeidė įstatymo nuostatas, draudžiančias valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui atstovauti įstaigai tvarkant reikalus su juridiniais asmenimis, kuriuose jis ar jam artimi asmenys turi daugiau kaip 10 procentų akcijų ar kitų dalyvio teisių.
„Pagrindinis teisės atstovauti ribojimo tikslas yra užtikrinti, kad valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys, atlikdami savo pareigas, visada vadovautųsi viešuoju interesu, o ne susijusių juridinių asmenų interesais“, – paaiškina Violeta Kosmačaitė, VTEK Tyrimų skyriaus vyresnioji patarėja.
Nagrinėtu atveju įstatyme paminėta frazė „tvarkyti reikalus“ suprantama plačiąja prasme, įskaitant aktyvų dalyvavimą įvairiuose teisiniuose, administraciniuose ar organizaciniuose veiksmuose, susijusiuose su juridiniu asmeniu. Pavyzdžiui, sprendimų priėmimą dėl juridinio asmens veiklos ar interesų, derybas ar sprendimų derinimą, dokumentų rengimą ar pasirašymą, sutarčių sudarymą ir pan. Taigi, sutarties pasirašymas patenka į tvarkomų reikalų sampratą.
VTEK taip pat nustatė, kad pasirašydamas sutartį su Baltijos autosporto centru D. Jonušis veikė interesų konflikto situacijoje, nes sutartis buvo susijusi su jo privačiais interesais. Tokiais veiksmais D. Jonušis pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą.
Be to, D. Jonušis privačių interesų deklaracijoje nebuvo nurodęs savo ryšio su Baltijos autosporto centru.
„Tam, kad išvengtų pažeidimo, vadovas turėtų deklaruoti savo ryšius su kitais asmenimis bei nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su jo privačiu interesu“, – teigia V.Kosmačaitė.
VTEK tyrimą atliko gauto pranešimo pagrindu. Buvo vertinamas tik įstatymo nuostatų laikymasis. Pasirašytos sutarties komercinės ar kitos aplinkybės nebuvo vertinamos.
Advokatė V. Sabaliauskienė pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą.
Tyrimą atlikusi Komisija konstatavo, kad advokatė Vilma Sabaliauskienė pažeidė Lobistinės veiklos įstatymą, kai atstovaudama UAB „Energesman“ interesams prašė Aplinkos ministerijos pakeisti atliekų perdirbimo finansavimą.
V. Sabaliauskienė Aplinkos ministerijai ir aplinkos ministrui 2025 m. sausio 22 d. atsiuntė raštą, kuriame teigė, kad ministro įsakymu patvirtintos plastiko atliekų perdirbimo pajėgumų plėtros projektų finansavimo sąlygos prieštarauja įstatymams bei Konstitucijai. Advokatė prašė pakeisti sąlygas pašalinant nuostatas, pagal kurias finansavimą numatyta skirti išimtinai tik rūšiuojamuoju būdu Lietuvoje surenkamų komunalinių plastiko atliekų paruošimo perdirbti/perdirbimo infrastruktūros sukūrimui/atnaujinimui.
Komisijos vertinimu, fizinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros, kai ši nuomonė reiškiama atstovaujant verslo tikslų siekiantiems juridiniams asmenims, yra laikoma lobistine veikla.
Lobistinės veiklos įstatymas numato, kad lobistinė veikla yra neteisėta, jeigu ją vykdo į lobistų sąrašą neįrašytas asmuo. Asmuo, norintis būti įrašytas į lobistų sąrašą, turi pateikti prašymą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai.
Komisija atkreipia dėmesį, kad Lobistinės veiklos įstatyme ar Advokatūros įstatyme nėra nustatyta, kad, situacija, kai advokatas, atstovaudamas juridinio asmens interesams, kreipiasi į valdžios institucijas ar pareigūnus ir teikia nuomonę dėl teisėkūros bei nurodo, kaip konkrečiai pakeisti atitinkamus teisės aktus, nėra laikoma lobistine veikla.
VTEK nekvestionuoja advokato teisės, atstovaujant ir ginant savo kliento interesus, reikšti nuomonę dėl teisėkūros bei siūlyti teisinio reguliavimo pataisas, bet šią veiklą jis privalo vykdyti Lobistinės veiklos įstatymo nustatyta tvarka.
Tyrimas buvo pradėtas gauto pranešimo pagrindu.
Pradėti tyrimą dėl Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus S. Šiupšinsko veiksmų.
Komisija vertins, ar Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Sigitas Šiupšinskas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų.
2024 m. vasario 28 d. S. Šiupšinskas pasirašė konferencijų salės nuomos ir maitinimo paslaugų pirkimo sutartį su viešbutį „Best Western Vilnius“ valdančia bendrove „Naujasis Vilnius“. Šioje bendrovėje konferencijų vadovės pareigas eina S. Šiupšinsko sutuoktinė, kuri ir pateikė pasiūlymą dalyvauti pirkime.
Pradėti tyrimą dėl Lietuvos žemės ūkio tarybos veiksmų atitikties Lobistinės veiklos įstatymui.
Komisija vertins, ar Lietuvos žemės ūkio taryba nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos, kai 2025 m. balandį Lietuvos Respublikos Prezidentui, Lietuvos Respublikos Vyriausybei, Žemės ūkio, Aplinkos, Finansų ministerijoms, Europos Komisijos atstovybei Lietuvoje ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikė Rezoliuciją, kurioje raginama panaikinti Žemės ūkio rūmų įstatymą bei keisti kitus teisės aktus.
Tyrimas pradėtas gavus pranešimą dėl galimai neteisėtos lobistinės veiklos.