Dėl įrašymo į lobistų sąrašą
Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 2 d. nusprendė įrašyti į lobistų sąrašą:
Rimantą Germaną;
Lauryną Totoraitį.
Dėl lobistinės veiklos sustabdymo
Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 2 d. nusprendė sustabdyti Ingos Volungevičiūtės lobistinę veiklą.
Dėl išbraukimo iš lobistų sąrašo
Komisija, išnagrinėjusi gautą prašymą ir, vadovaudamasi Lobistinės veiklos įstatymu, birželio 2 d. nusprendė išbraukti iš lobistų sąrašo:
Liną Bušinskaitę;
Marių Daukantą.
VTEK rinks papildomus duomenis apie Vilniaus miesto vadovų dalyvavimą rungtynėse
Birželio 2 d. posėdyje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nagrinėjo gautą pranešimą dėl Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko ir savivaldybės administracijos direktoriaus Adomo Bužinsko elgesio.
Pranešime prašoma įvertinti savivaldybės atstovų dalyvavimą Vilniaus „Ryto“ rungtynėse Badalonoje, galimą naudos gavimą ir neformalius kontaktus su verslo atstovais. VTEK nusprendė surinkti papildomus duomenis ir tada apsispręsti dėl tolesnių veiksmų.
Viceministras G. Grybauskas nepažeidė Interesų derinimo įstatymo
Tyrimą atlikusi Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) birželio 2 d. nusprendė, kad Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Giedrius Grybauskas nesukėlė interesų konflikto, kai dalyvavo ruošiant bei pristatė Seime Nacionalinės sporto tarybos įstatymo projektą bei susijusius dokumentus.
Pristatytuose dokumentuose minima asociacija „Sportas visiems“, kurioje G. Grybauskas anksčiau dirbo. VTEK vertinimu, ši aplinkybė galimo interesų konflikto prasme yra pernelyg nutolusi nuo viceministro turėtų interesų rengiant teisės aktą.
Duomenų, kad G. Grybauskas būtų turėjęs tiesioginių ir akivaizdžių privačių interesų rengiant teisės aktą, VTEK nenustatė. Todėl daroma išvada, kad šiuo atveju viceministrui nekilo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodyta tiesioginė interesų konflikto situacija, nuo kurios jis būtų turėjęs nusišalinti nekilo.
VTEK pripažindama, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo veikė interesų konflikto situacijoje, kiekvienu atveju turi aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti, kokios faktinės aplinkybės patvirtina turėtą turtinį ar neturtinį suinteresuotumą. Šių aplinkybių vertinimas negali būti grindžiamas prielaidomis, nerealiomis ar mažai tikėtinomis hipotetinėmis išvadomis ir spėliojimais apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens galimai turėtą ar ateityje būsiantį suinteresuotumą
VTEK laikosi praktikos, kad deklaruojančio asmens buvusi darbovietė bendruoju atveju nesukelia tiesioginio ir akivaizdaus interesų konflikto situacijos. Toks konfliktas tarnautojui galbūt galėtų kilti tuomet, jeigu sprendimo rengimo ar priėmimo metu konkretus tarnybinis klausimas būtų aiškiai ir tiesiogiai susijęs su šio asmens turtiniu ar neturtiniu suinteresuotumu. Pavyzdžiui, jei deklaruojantį asmenį su buvusia darboviete tebesietų realūs (tačiau ne hipotetiniai ar menami) privataus pobūdžio interesai.
Šiaulių miesto meras A. Visockas supainiojo viešuosius ir privačius interesus
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) birželio 2 d. pripažino, kad Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, veikė interesų konflikto situacijoje, kai sprendė su savivaldybės valdomos įmonės „Šiaulių šviesa“ vadovo tarnyba susijusius klausimus.
Taip pat nustatyta, kad meras laiku nedeklaravo atsiradusio teisiškai reikšmingo privataus ryšio su šios įmonės vadovu.
A. Visockas 2025 m. gegužės 23 d. nustatė „Šiaulių šviesos“ vadovo darbo užmokestį ir skyrė jam premiją, nors tuo metu tarp jų jau buvo susiklostęs ryšys baudžiamajame procese. Merui buvo pateikti įtarimai dėl galimo poveikio liudytojui – tam pačiam „Šiaulių šviesos“ vadovui.
VTEK konstatavo, kad toks ryšys laikytinas privačiu interesu. Todėl meras privalėjo vengti sprendimų, susijusių su šiuo asmeniu, nusišalinti ir deklaruoti atsiradusias aplinkybes. To nepadarius, buvo pažeistas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.