Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys V. Varanavičius pateko į interesų konfliktą
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Varėnos rajono savivaldybės tarybos narys Virginijus Varanavičius pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Nustatyta, kad pernai gruodį V. Varanavičius nenusišalino ir dalyvavo savivaldybės tarybos Biudžeto ir finansų komiteto bei savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstant ir balsuojant dėl sprendimo projekto dėl vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą nuostatų pakeitimo. Šiuo sprendimo projektu, be kita ko, siūlyta padidinti lengvatą fiziniam ar juridiniam asmeniui, kuris Varėnos rajono savivaldybės teritorijoje valdo, naudoja, disponuoja pramonės, gamybos paskirties nekilnojamojo turto objektais.
V. Varanavičius yra UAB „Varbitas“ ir UAB „Vipreka“ akcininkas bei pastarosios bendrovės direktorius, o šiems juridiniams asmenims priklauso gamybos, pramonės paskirties nekilnojamojo turto objektai nuosavybes teise. Su šiais juridiniais asmenimis sietinas valstybės politiko privatus interesas. Taigi į sprendimo, už kurį balsuojant V. Varanavičius dalyvavo, reguliavimo sritį pateko ir UAB „Varbitas“ bei UAB „Vipreka“. Šioje situacijoje valstybės politikas turėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, VTEK siūlo Varėnos rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta VPIDĮ nuostatų pažeidimų savivaldybės tarybos posėdžiuose.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.
Trakų rajono savivaldybės tarybos narė J. Čirienė pateko į interesų konfliktą
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Trakų rajono savivaldybės tarybos narė Jurgita Čirienė pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimus vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti (3 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 11 straipsnio 1 ir 2 dalis).
Nustatyta, kad pernai gruodį J. Čirienė nenusišalino savivaldybės tarybos posėdyje priimant sprendimą dėl Trakų rajono savivaldybės 2021 metų biudžeto patikslinimo. Juo, be kita ko, nuspręsta papildomų lėšų skirti J. Čirienės sutuoktinio vadovaujamam Kūno kultūros ir sporto centrui. Taigi nuo sprendimo valstybės politikė privalėjo nusišalinti, tačiau to nepadarė.
Atsižvelgdama į tai, VTEK siūlo Trakų rajono savivaldybės merui imtis prevencinių priemonių, kad būtų išvengta VPIDĮ nuostatų pažeidimų savivaldybės tarybos posėdžiuose.
Atidėti sprendimo priėmimą dėl buvusio Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo O. Šarmavičiaus elgesio
Siekdama išnagrinėti papildomai gautą informaciją, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) iki kito posėdžio atidėjo sprendimo priėmimą dėl buvusio Šilalės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo Osvaldo Šarmavičiaus elgesio. Tirta, ar jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimų „atvėsti” nuo buvusios darbovietės.
Tyrimas atliktas gautų pranešimų pagrindu. Esą, O. Šarmavičius įsidarbino VšĮ Šilalės rajono ligoninės direktoriumi nepraėjus metams po to, kai, būdamas, savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju, pasirašė dokumentų, galbūt susijusių su šios gydymo įstaigos veiklos priežiūra, kontrole bei turtu.
Pagal VPIDĮ, jei asmuo per paskutinius vienerius metus, eidamas pareigas valstybinėje tarnyboje, tiesiogiai rengė, svarstė ar priėmė sprendimų dėl juridinio asmens priežiūros, kontrolės, finansavimo ar turto, tai vienerius metus po to, kai nustojo eiti minėtąsias pareigas, šis asmuo negali eiti pareigų tame juridiniame asmenyje.
Vilniaus miesto savivaldybės meras R. Šimašius įstatymo nepažeidė
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) vienbalsiai nusprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės meras Remigijus Šimašius nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) principo vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių dėl jo egzistavimo. VTEK nenustatė konkrečių faktinių duomenų, kad valstybės politikas būtų dalyvavęs, rengęs, svarstęs, priėmęs ar bandęs kitaip paveikti sprendimus, tiesiogiai ir akivaizdžiai susijusius su jo privačiais interesais, ir jam būtų kilusi pareiga nusišalinti.
Tyrimą VTEK atliko suabejojusi, ar Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Etikos komisija (VMSTEK) priimtame sprendime, kuriuo konstatavo pažeidimą, tinkamai taikė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas. VTEK šiuo atveju nebuvo aišku, kokie mero veiksmai galėjo sukelti jam tiesioginį interesų konfliktą.
VTEK vertino aplinkybes, kurias nustatė VMSTEK – dėl R. Šimašiaus galimo šališkumo UAB „DO architects“ dalyvaujant Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbiamuose konkursuose.
VMSTEK savo sprendime konstatavo pažeidimą, kadangi pernai kovą ir spalį savo asmeninėje socialinio tinklo Facebook paskyroje R. Šimašius padėkojo ir už atliktus darbus pagyrė savivaldybės vykdytuose projektuose Žalias miestas bei Gatvių standartas dalyvavusius asmenis, tarp kurių – ir R. Šimašiaus pernai liepą privačių interesų deklaracijoje nurodytai architektei bei su ja susijusiai bendrovei.
Tirdama VTEK nenustatė, kad nagrinėtu atveju R. Šimašius, vykdydamas tarnybines mero pareigas, būtų sprendęs klausimus dėl asmenų, kuriuos jis deklaravo savo privačių interesų deklaracijoje. VTEK nuomone, VMSTEK sprendime įvardyti įrašai socialinio tinklo asmeninėje paskyroje nelaikytini sprendimais VPIDĮ nuostatų prasme. Be to, VMSTEK nenustatė, kad šiais įrašais R. Šimašius būtų siekęs tiesiogiai paveikti ar paveikė savivaldybėje priimamus sprendimus, susijusius ir su mero galbūt turimais privačiais interesais – nėra aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta nuo kokių būtent savivaldybėje sprendžiamų klausimų R. Šimašius privalėjo nusišalinti ir kada. Taigi, VTEK nuomone, VMSTEK vertinimas yra nepagrįstas konkrečiais faktiniais duomenimis bei remiasi prielaidomis ir spėliojimais.
Toks VMSTEK vertinimas neatitinka ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos praktikos, kad, nesant duomenų apie valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens duotus nurodymus pavaldiems asmenims priimti sprendimus negali būti prilyginami pastarojo asmens tiesioginiam dalyvavimui tokių sprendimų priėmime. Be to, LVAT yra pasisakęs, kad tam, kad būtų konstatuotas įstatyme nustatyto principo dėl pareigos vengti interesų konflikto pažeidimas, būtina vadovautis kitomis specialiosiomis teisės normomis – t.y., šiuo atveju reikėtų nustatyti, kad buvo pažeista įstatymo 11 straipsnyje įvardyta pareiga nusišalinti.
Meras viešųjų pirkimų procedūrose nedalyvauja, tačiau VMSTEK pripažino, kad jis „neša politinę atsakomybę“. VTEK vertinimu, pažeidimas šiuo atveju buvo konstatuotas konkrečiai neįvardijus, kokie būtent sprendimai R. Šimašiui sukėlė interesų konfliktą ir kokias teisei priešingas veikas šis asmuo galbūt atliko.
VTEK turimi duomenys nesuteikia faktinio pagrindo tvirtinti, kad R. Šimašius savo veikomis būtų pažeidęs VPIDĮ įtvirtintus nusišalinimo reikalavimus. Todėl VTEK konstatavo, kad nenustatyta faktinių duomenų apie galbūt šio įstatymo nuostatoms prieštaraujančias mero veikas.
Tirti Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos ,,Lietuvos mediena“ elgesį
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pradėjo tyrimą dėl Lietuvos medienos pramonės įmonių asociacijos „Lietuvos mediena“ elgesio. Bus aiškinamasi, ar šis juridinis asmuo nevykdė neteisėtos lobistinės veiklos. Lobistinės veiklos įstatymas nustato, kad tokia veikla užsiimti gali tik į lobistų sąrašą įrašyti asmenys.
Tyrimą VTEK pradėjo patikrinusi Skaidrių teisėkūros procesų sistemos (SKAIDRIS) informaciją. Nagrinėjama situacija, kai ,,Lietuvos mediena“ siūlė Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos atstovams keisti Vyriausybės nutarimu patvirtinto ,,Prekybos valstybiniuose miškuose pagaminta žaliavine mediena ir miško kirtimo liekanomis tvarkos aprašo“ nuostatas, bei papildyti jį naujomis. Asociacija nėra įsiregistravusi lobiste ir nedeklaravo fakto, jog teikė siūlymus dėl minėtojo teisės akto.
Lobistinė veikla Lietuvoje yra teisėta nuo 2001 metų ir VTEK nuolat akcentuoja, kad ji turi būti deklaruojama.
Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
VTEK informacija