Išplėsti tyrimą dėl viceministro G. Norkūno elgesio
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) naujomis aplinkybėmis išplėtė atliekamą tyrimą dėl finansų viceministro Gedimino Norkūno elgesio. Papildomai bus nagrinėjami duomenys, kai šis politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojas galbūt vizavo Finansų ministerijos didžiąja dalimi valdomos AB „Ignitis grupės“ visuotinių akcininkų susirinkimų biuletenius, dalyvavo jo stebėtojų tarybos narių atrankos procesuose ir priėmė sprendimus finansų ministrės įsakymu sudarytoje Kandidatų į AB „Ignitis grupė“ stebėtojų tarybą atrankos komisijoje.
Prieš mėnesį pradėjusi tyrimą, VTEK aiškinasi, ar viceministras nepateko į interesų konfliktą ir ar savo veiksmais nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (VPIDĮ) reikalavimo vengti interesų konflikto, o jam kylant – nusišalinti. VTEK analizuoja duomenis, kai G. Norkūnas galbūt dalyvavo Finansų ministerijos rašto dėl valstybės siekiamų tikslų ir keliamų lūkesčių, susijusių su AB „Ignitis grupė“ ir įmonių grupės veikla, rengimo procedūrose. Taip pat aiškinamasi, ar jis dalyvavo rengiant ministerijos pasiūlymus dėl bendrovės pelningumo rodiklių patikslinimo, kurie teikti derinant Vyriausybės nutarimą dėl valstybės valdomų įmonių siektinų pagrindinių finansinių veiklos rodiklių 2022–2024 metams patvirtinimo.
VTEK tiria aplinkybes ir dėl tinkamo bei savalaikio G. Norkūno privačių interesų deklaravimo. Valdydamas dalį šios bendrovės akcijų, G. Norkūnas 2021-2022 metais kuravo jos veiklą pagal jam Finansų ministerijoje priskirtą veiklos sritį. Tačiau savo privačių interesų deklaracijose G. Norkūnas buvo nurodęs, kad jo ryšys su šia bendrove nutrūko dar 2020 m. gruodį.
VPIDĮ draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu jos yra susijusios su asmens privačiais interesais. Taip pat šis teisės aktas įpareigoja laiku ir tinkamai deklaruoti privačius interesus.
Tyrimas pradėtas gauto pranešimo ir papildomai surinktos informacijos pagrindu. Tyrimo pradėjimas savaime nereiškia pažeidimo nustatymo. Tyrimui atlikti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymas numato trijų mėnesių terminą.
Lobistais įregistruoti 7 asmenis, įtakdariais teisėkūrai – 2
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) į registruotų lobistų sąrašą nusprendė įrašyti septynis asmenis, tarp kurių – ir kelios savivaldybių valdomos bendrovės. Registruotais lobistais tapo UAB „Kretingos vandenys“, UAB „Kelmės vanduo“, UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“, UAB „Kelranga“, Lietuvos dviračių verslo asociacija, VšĮ „Mes Darom“ ir asociacijos „Infobalt” direktoriaus pareigas laikinai einantis Virgilijus Dirma. Šiuos sprendimus VTEK priėmė atsižvelgusi į gautus minėtųjų asmenų prašymus.
Šiuo metu Lietuvoje yra 302 įregistruoti lobistai. Visą jų sąrašą galima rasti Skaidrių teisėkūros procesų sistemoje (SKAIDRIS). Legaliai vykdyti lobistinę veiklą gali tik į lobistų sąrašą įrašyti ir šią savo veiklą deklaruojantys juridiniai arba fiziniai asmenys.
Metų pradžioje VTEK pakeitė praktiką ir lobistėmis pradėjo laikyti teisėkūroje dalyvaujančias valstybės bei savivaldybių valdomas bendroves. Taigi šiuo metu įsirašyti į registruotų lobistų sąrašą gali ne tik akcinės bendrovės (AB) ir uždarosios akcinės bendrovės (UAB), kurių akcijos ar jų dalis nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybėms – kaip juridiniai asmenys, – bet ir šių organizacijų valdymo organų nariai, dalyviai, darbuotojai. Pastarieji, užsiregistravę, turėtų teisę vykdyti lobistinę veiklą bendrovės vardu arba kaip fiziniai asmenys. Išimtis taikoma asmenims, kurie į valstybės bei savivaldybių valdomų AB ir UAB valdymo organus yra deleguoti valstybės ar savivaldybės institucijos arba įstaigos: šie asmenys lobistais nelaikytini.
Siekdami veikti skaidriai, prašymą įrašyti į lobistų sąrašą asmenys gali VTEK pateikti internetu, sistemoje SKAIDRIS. Registruojantis taikomas vienkartinis 10 Eur valstybės rinkliavos mokestis.
Užsiregistravę ir sąžiningai deklaruodami siekius tobulinti teisės aktus, asmenys prisideda prie demokratijos stiprinimo valstybėje. Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) pabrėžia, kad informacija apie lobistinę veiklą turi būti aktuali ir prieinama. Jei asmenys tokios veiklos nedeklaruoja, visuomenė neturi galimybės žinoti, kas ir kokiais interesais veikia teisėkūros procese.
VTEK primena, kad svarbu užtikrinti ne tik lobistinės veiklos skaidrumą, bet ir lobisto teisę vykdyti lobistinę veiklą. Taigi asmenims, kuriems lobistiniais veiksmais siekiama daryti įtaką, VTEK pataria susitikimų su lobistais nevengti, tačiau visuomet išsiaiškinti, kieno interesams lobistas atstovauja ir patirtą lobistinę įtaką deklaruoti.
Atsižvelgusi į gautus prašymus, trečiadienį VTEK taip pat nusprendė įregistruoti dvi įtakdares teisėkūrai. Jomis tapo Šiaulių miesto savivaldybės gyventojų asociacija „Visuomeninės iniciatyvos“ ir VšĮ „Gyvi gali“.
Šiuo metu įregistruota 50 darančiųjų įtaką teisėkūrai. Šį statusą gali savanoriškai įgyti asmenys, kurie nelaikomi lobistais pagal Lobistinės veiklos įstatymą. Jiems taip pat suteikiama galimybė įtikinėti asmenis teikiant siūlymus dėl teisės aktų. Siekdamos skaidrumo, įtakdarėmis teisėkūrai gali tapti viešosios naudos nevyriausybinės organizacijos. Norėdami įsiregistruoti įtakdariais teisėkūrai, asmenys turi pateikti prašymą per sistema SKAIDRIS ir sumokėti vienkartinę 10 Eur valstybės rinkliavą.
Šiemet darytą įtaką teisėkūrai įtakdariai turės deklaruoti kitąmet, iki vasario 1 d. per sistemą SKAIDRIS. Jų deklaracijos viešos.
VTEK informacija