Buvęs Standartizacijos departamento vadovas S. Šiupšinskas supainiojo interesus.
Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) pripažino, kad tuometis Lietuvos standartizacijos departamento direktorius Sigitas Šiupšinskas pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą, kai sudarė paslaugų teikimo sutartį su viešbučiu, kuriame dirbo S. Šiupšinsko sutuoktinė.
Tyrimo metu nustatyta, kad Standartizacijos departamento paskelbtame salės su įranga nuomos ir maitinimo paslaugų pirkime pasiūlymą pateikė viešbutį valdančioje bendrovėje dirbanti S. Šiupšinsko sutuoktinė. Ji buvo nurodyta ir kaip už pasiūlymą atsakingas asmuo. S. Šiupšinskas 2024 m. vasario 28 d. pasirašė paslaugų teikimo sutartį su šia bendrove.
VTEK konstatavo, kad V. Šiupšinskas veikė interesų konflikto situacijoje ir nenusišalindamas nuo šių veiksmų pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatas, įpareigojančias vengti interesų konflikto.
Atsižvelgiant į tai, Komisijai nebuvo pagrindo abejoti, jog S. Šiupšinskui einant Lietuvos standartizacijos departamento direktoriaus pareigas, paslaugų pirkimas iš sutuoktinės darbovietės yra suvokiamos kaip privataus intereso buvimas.
Tyrimas atliktas gauto pranešimo pagrindu.
Lietuvos vyskupų konferencija nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo.
VTEK nusprendė, kad Lietuvos vyskupų konferencija (LVK) nepažeidė Lobistinės veiklos įstatymo. 2025 metų gegužę LVK, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, teikė siūlymą Seimo Švietimo ir mokslo komitetui pritarti Labdaros ir paramos įstatymo pataisoms, kuriomis būtų leidžiama skirti dalį gyventojų pajamų mokesčio ir religinėms bendruomenėms ir bendrijoms, religiniams centrams
Tyrimo metu nustatyta, kad Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimą inicijavo Seimo narys. Tai reiškia, LVK neinicijavo teisės akto pakeitimo, o tik pateikė siūlymą pritarti projektui, nurodydama atitinkamus argumentus. Be to, ši organizacija neatstovauja ir nevienija verslo tikslų siekiančių juridinių asmenų.
VTEK nusprendė, jog Lietuvos vyskupų konferencijos veiksmai atitiko Lobistinės veiklos įstatyme numatytą išimtį, pagal kurią lobistine veikla nelaikoma juridinio asmens pareikšta nuomonė dėl teisėkūros.